Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad „netekome išskirtiniu talentu apdovanotos menininkės, daugiausia savo jėgų ir gabumų skyrusios teatro dailei ir folkloro puoselėjimui, ieškojusios ir radusios liaudies tradicijų ir šiuolaikinės scenografijos dermę“.
„Apie Dalios Mataitienės asmenybės šviesą, sukurtą originalų meninį pasaulį, pagarbą mūsų tautos istorijai nuolat liudys jos kūriniai, eksponuojami didžiausiuose Lietuvos muziejuose. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kolegoms, visai kultūros bendruomenei“, – ketvirtadienį išplatintoje užuojautoje sakė ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo užuojautoje teigė, kad D.Mataitienės veikla visuomet išliks „drąsių, iškart atpažįstamų meninių sprendimų ir kartu mūsų kultūrinių tapatumų išskleidimo pavyzdžiu“.
„Plačiai pažinta ir pripažinta dailininkės, scenografės kūryba, vystyta ir kartu su šviesaus atminimo Povilu Mataičiu Lietuvių folkloro teatre, išlieka vienu lietuviškosios kultūros ir kultūros istorijos ramsčių bei šviesulių“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad kultūros bendruomenė neteko „ryškios, savitos ir talentingos menininkės, kurios kūryba plačiai buvo žinoma ir vertinama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovų“.
„Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu D.Mataitienės šeimą, artimuosius, kolegas ir talento gerbėjus“, – nurodė parlamento vadovė.
D.Mataitienė gimė 1936-ųjų birželio 6 dieną Klaipėdoje. Ji baigė Lietuvos dailės institutą, nuo 1960 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje: Rusijoje, Brazilijoje, Italijoje, Danijoje, Prancūzijoje.
1959–61 metais buvo Lietuvos akademinio dramos teatro, 1962–1964 metais – ansamblio Lietuva, 1964–1965 metais – Lietuvos kino studijos dailininkė.
1998 metais menininkė apdovanota Gedimino ordino medaliu, o 2010-aisiais kartu su vyru Povilu Mataičiu – Lietuvos nacionaline premija.
