A.Grikevičius gimė 1935 metų birželio 7 dieną Kaune. 1965 metais jis baigė Maskvos kinematografijos institutą, Režisūros fakultetą.
Didžiuliai A.Grikevičiaus nuopelnai lietuvių dokumentiniam bei vaidybiniam kinui. Jis sukūrė legendomis tapusius dokumentinius filmus „Saulės pasakos“ (1964), „Trys taktai“ (1966), „Laikas eina per miestą“ (1966), „Malda už Lietuvą“ (1991), „Pastabos gyvenimo būdo paraštėse“ (2002), „Bandymas išsiaiškinti“ (2003), vaidybinius filmus „Jausmai“ (1968), „Ave vita“ (1969), „Saduto tuto“ (1974), „Sodybų tuštėjimo metas“ (1976), „Veidas taikinyje“ (1978–1979), „Faktas“ (1980).
Už nuopelnus nacionaliniam kino menui 1981 metais A.Grikevičiui buvo suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, 1984 metais skirta Respublikinė premija, 2004 metais – Vyriausybės meno premija.
2005 metais režisierius apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Pernai A.Grikevičius tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
Kritikai: režisierius A.Grikevičius buvo išskirtinis kino profesionalas
Antradienį po ilgos ir sunkios ligos miręs lietuvių kino režisierius, Nacionalinės premijos laureatas Almantas Grikevičius buvo aukšto lygio profesionalas ir tikras kino autorius, teigia kino kritikai.
„Tai buvo vienas iš didžiųjų lietuvių kino autorių, būtent autorius par excellence, profesionaliausiais 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių režisierius", – BNS sakė kino kritikė Živilė Pipinytė.
„Jis sugebėjo pasakyti daug daugiau nei kiti, nes mokėjo pasakyti tiesą, išvengdamas žodžių, ir tokią tiesą, kurios galbūt žodžiais nebūtų galima išsakyti. Labai gaila, kad didžioji dalis jo originalių sumanymų taip ir liko neįgyvendinti“, – tvirtino Ž.Pipinytė.
Anot kino kritikės Rasos Paukštytės, A.Grikevičius itin sėkmingai derino lyrines filmų temas su dinamišku ir energingu montažu.
„Jis sukūrė labai įvairių filmų: ir dokumentinių, ir meninių. Tų filmų temperamentas visada šiek tiek skyrėsi, tačiau buvo matyti, kad tai A.Grikevičiaus filmai, nes jie buvo sudėtingos minties. Jis buvo aukšto lygio profesionalas, sukūręs ir poetinio kino etalonu vadinamus „Jausmus“, ir įdomų bei profesionalų detektyvą „Veidas taikinyje“, – kalbėjo R.Paukštytė.
Pasak pašnekovės, itin didelę įtaką režisierius padarė lietuviškam dokumentiniam kinui.
„A.Grikevičius vadinamajai poetinei lietuviškai dokumentikai padarė labai didelę įtaką. Filmais „Saulės pasakos“, „Laikas eina per miestą“ jis padarė įtaką ne tik dokumentiniam kinui, bet ir vaidybiniui. Šiuos filmus visada prisimena tokie režisieriai kaip Algimantas Puipa, Audrius Stonys“, – sakė kino kritikė.
Irena Degutienė: A.Grikevičius kūrė kaip gyveno, o gyveno kaip kūrė
Seimo pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu pareiškė užuojautą dėl vieno žymiausių Lietuvos kino režisierių Almanto Grikevičiaus mirties.
Seimo pirmininkė savo užuojautoje sako, jog A.Grikevičius kūrė kaip gyveno, o gyveno kaip kūrė – sąžiningai ir dorai, gerbdamas Lietuvą ir kiekvieną žmogų.
„Tikriausiai visi velionio filmus žiūrėjusieji ar patį Maestro pažinojusieji sutiks, kad jam kaip niekam kitam apibūdinti tinka žodžiai: kūrė kaip gyveno, o gyveno kaip kūrė. Sąžiningai ir dorai, gerbdamas žiūrovus, gerbdamas Lietuvą ir jos istoriją, gerbdamas tautą ir kiekvieną jos žmogų“, – teigia I.Degutienė.
Seimo pirmininkė, reikšdama užuojautą velionio artimiesiems ir giminėms, bičiuliams ir kolegoms bei visai Lietuvos menininkų šeimai sako tikinti, kad už šį palikimą, už šilumą, sklidusią iš širdies ir tebesklindančią iš kūrybos, A.Grikevičiaus vardą amžinai lydės pagarba ir dėkingumas.
Velionis bus pašarvotas trečiadienį nuo 16 val. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios laidojimo salėje.
Karstas bus išnešamas ketvirtadienį 12 val. Laidotuvės įvyks ketvirtadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
