„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
09 29 /20:35

Mirė legendinė Lietuvos primabalerina

Sekmadienį mirė legendinė Lietuvos primabalerina Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė. Jai buvo 85-eri. Šią žinią pranešė menotyrininkas Helmutas Šabasevičius.
Leokadija Aškelovičiūtė (Aurora)/LNOBT archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė (Aurora)/LNOBT archyvo nuotr.

„Šį rytą, 9 valandą 20 minučių, užgeso legendinė Lietuvos baleto Aurora – Leokadija Aškelovičiūtė (1939–2024) – scenoje spindėjusi nuo 1959 iki 1987 metų – beveik trečdalį šimtmečio link artėjančios mūsų profesionalaus baleto meno istorijos. Nuoširdi užuojauta šeimai, baleto bendruomenei, žiūrovams, kurie dar prisimena jos įkvepiantį, sparnus skleidžiantį šokį“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo H.Šabasevičius.

L.Aškelovičiūtė-Razmienė gimė 1939 m. balandžio 30 d. Naujasėdžiuose. 1959 m. ji baigė A.Vaganovos choreografijos mokyklą Leningrade. 1959–1987 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro baleto solistė, 1989–1999 m. dirbo repetitore. 2001 m. Vilniuje įkūrė Baleto institutą. Gastroliavo Vokietijoje, Bulgarijoje, Egipte, Sirijoje, Libijoje, Graikijoje, Italijoje, Mongolijoje.

Leokadija Aškelovičiūtė (Aurora)/LNOBT archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė (Aurora)/LNOBT archyvo nuotr.

Žymesni vaidmenys: Silvija, Svanilda (L. Delibes’o Silvija 1961 ir Kopelija 1980), Esmeralda (C. Pugni Paryžiaus katedra 1962), Frigija (A. Chačaturiano Spartakas 1964), Kitri (L. Minkaus Don Kichotas 1968), Žizel (A. Ch. Adamo Žizel 1970), Džuljeta (S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta 1977), Odeta‑Odilija (P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1974); vaidmenys lietuvių kompozitorių baletuose: Jūratė (J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis 1965), Betė, Giedrė (A. Rekašiaus Gęstantis kryžius 1966, Aistros 1971), Kastė (J. Juzeliūno Ant marių kranto 1975), Eglė (E. Balsio Eglė žalčių karalienė 1976).

Grupė Valstybinio akademinio operos ir baleto teatro (dabar – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) artistų. Iš kairės: Eduardas Kaniava, Romanas Marijošius, Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, Elena Saulevičiūtė, Raimondas Minderis, Rimantas Siparis, Leokadija Aškelovičiūtė.
Grupė Valstybinio akademinio operos ir baleto teatro (dabar – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) artistų. Iš kairės: Eduardas Kaniava, Romanas Marijošius, Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, Elena Saulevičiūtė, Raimondas Minderis, Rimantas Siparis, Leokadija Aškelovičiūtė.

Apie L.Aškelovičiūtę sukurtas televizijos filmas Šoka Leokadija Aškelovičiūtė (1983 m., režisierius Vytenis Pauliukaitis). 1999 m. ji apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl L.Aškelovičiūtės-Razmienės mirties.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, velionė buvo „šokio elegancijos simbolis, talentinga pedagogė, baleto meno sklaidai Lietuvoje visą gyvenimą pašventusi asmenybė“.

„Taip prisiminsime iškilią baleto primadoną, su kurios vardu visuomet siesime ryškų indėlį į Lietuvos kultūrą ir mūsų šalies vardo garsinimą užsienyje“, – Prezidentūros išplatintoje užuojautoje teigė šalies vadovas.

Užuojautą savo ir parlamento taip pat pareiškė jo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Netekome iškirtinai talentingos legendinės balerinos, sukūrusios daug ryškių vaidmenų. Išties didelė netektis kultūros bendruomenei ir jos kūrybos gerbėjams. Nuoširdžiai užjaučiu juos, šeimą, artimuosius ir kolegas“, – pranešime teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs