Romos meras Gianni Alemanno savo pareiškime dėl A.Trovajoli mirties sakė: „Nutilo Romos balsas“. Italijos naujienų agentūra ANSA pranešė, kad apie kompozitoriaus mirtį šeštadienį informavo jo našlė Maria Paola Trovajoli, kuri sakė, kad jos vyras mirė Romoje, prieš kelias dienas, bet tikslios datos nenurodė.
A.Trovajoli savo karjerą pradėjo kaip pianistas – jis grodavo džiazą ir šokių muziką, koncertavo su daugeliu džiazo žvaigždžių, tarp kurių buvo Duke'as Ellingtonas, Milesas Davisas, Chetas Bakeris, Louisas Armstrongas, Stephane'as Grappelli ir Django Reinhardtas.
6-ajame dešimtmetyje įsibėgėjo vaisingas A.Trovajoli bendradarbiavimas su kino pasauliu. Jis sukūrė muziką daugeliui hitais tapusių Italijos filmų, ypač – komedijoms.
Jo muzika skamba ir vienuose garsiausių Sophios Loren filmų – juostose „Ypatinga diena“ (Una giornata particolare), „Itališkos vedybos“ (Matrimonio all'italiana) ir „Čočarė“ (La ciociara), kuri pelnė jai „Oskarą“. Tarp kitų kompozitoriaus darbų yra muzika neorealizmo klasika tapusiam filmui „Kartūs ryžiai“ (Riso Amaro).
Tarp režisierių, kurie kreipdavosi į A.Trovajoli, buvo garsiausi pokario kino kūrėjai, pavyzdžiui, Ettore Scola, Vittorio De Sica, Dino Risi ir Luigi Comencini.
Tačiau garsiausia A.Trovajoli daina tapo „Roma nun fa' la stupida stasera“, parašyta 1962 metų teatro miuziklui „Rugantinas“ (Rugantino). Ji net tapo neoficialiu Italijos sostinės himnu.
Jos pavadinimas iš Romos dialekto verčiamas „Roma, šįvakar nesielk neprotingai“. Ji buvo parašyta duetui, joje miesto maldaujama paskleisti savo magiją, kad galėtų tarpti romantika.
Pirmą kartą šią dainą atliko Nino Manfredi ir Lea Massari, o neseniai ji buvo įtraukta į Andreos Bocelli populiariausių dainų albumą.
