LNF kolektyvas reiškia užuojautą a. a. V.Bičkutės giminėms, artimiesiems ir visai muzikinei bendruomenei.
In Memoriam pasidalino muzikos kritikė ir pianistė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė:
„Išeinanti karta. Šiandien dažnai jau pamirštama. Saulė užtemo ir Jai, Nacionalinės filharmonijos solistei, dainininkei Vidai Bičkutei. Mokėsi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Profesorius Lionginas Abarius išgirdo ją dainuojančią ir nulėmė mergaitės likimą. Priėmė į savo klasę Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, pakvietė dainuoti Lietuvos radijo ir televizijos chore. Tokia patirtis pastūmėjo giliau studijuoti dainavimą.
Soprano skambesio skaidrumas ryškėjo profesorės Vlados Mikštaitės klasėje. Baigusi studijas Lietuvos konservatorijoje (dabar – LMTA), po konkurso pateko į Lietuvos valstybinę filharmoniją. Nelengva solistės tarnystė reikalavo nuolat rengiamo vis naujo repertuaro. Privaloma solistų koncertų norma – penkiolika pasirodymų scenoje. O būdavo ir daugiau. Taip ir sukosi pasirodydama su pianistais, Filharmonijos, Jurgio Gaižausko kapelomis, „Sutartinės“ ansambliu. Kviečiama dalyvaudavo Kompozitorių sąjungos renginiuose. Ypatingu gyvenimo įvykiu vadino gastroles su „Sutartinės“ ansambliu Japonijoje. Sovietmečiu jau pats faktas buvo ypatingas, pirmas atlikėjų pasirodymas Patekančios saulės šalyje. Jau atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos solistė mėnesį keliavo Kanadoje per visas lietuvių sutelkties bendruomenes.
Kukli, tvarkinga, darbšti. Didžiausia ruošiamo repertuaro dalis – lietuvių kompozitorių muzika. Su lietuviškos dainos melodija iškeliavo link Amžinybės. Ir te nebūna pamiršta sūnų, muzikų bendruomenės...“
