„Jis buvo nepaprastais gyvybingas iki pat galo“, – sakė agentūros „Artmedia“, kuri atstovavo P.Chereau, direktorė Elisabeth Tanner, patvirtinusi, kad režisierius mirė po ilgos ligos.
P.Chereau sukūrė dešimt filmų, tarp jų „Oskarui“ nominuotą ir Kanų festivalio žiuri apdovanojimą pelniusią „Karalienę Margo“, taip pat filmą „Intymumas“ (Intimacy), kuriam 2001 metų Berlyno kino festivalyje atiteko „Auksinio lokio“ apdovanojimas.
Jis laikomas vienu iš Prancūzijos teatro grandų, tačiau už savo šalies ribų išgarsėjo, kai 1976 metais režisavo „Nibelungo žiedo“ ciklą Bairoito operos festivalyje, Vokietijoje.
Tame pastatyme, kuris buvo rodomas 1976–1980 metais, P.Chereau pateikė prieštaringai vertinamą R.Wagnerio epinių operų interpretaciją, perkeldamas jos veiksmą į pramonės amžių. Šis pastatymas dabar laikomas proveržiu operos scenoje.
P.Chereau paskutiniu pastatymu tapo Richardo Strausso opera „Elektra“, kuri liepą buvo parodyta Provanso Ekso muzikos festivalyje ir buvo pasveikinta atsistojusių žiūrovų ovacijomis.
Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o pranešime sakoma: „Kultūros pasaulis gedi, o Prancūzija neteko menininko ... kuris yra jos pasididžiavimas visame pasaulyje.“
1944 lapkričio 2-ąją vakarų Prancūzijos kaime Lezinjė, menininkų šeimoje, gimęs P.Chereau užaugo Paryžiuje.
Jau paauglystėje tapęs dideliu kino gerbėju, vidurinėje mokykloje jis atrado teatrą. Būdamas 22 metų, jis tapo savo pirmojo teatro, įsikūrusio Paryžiaus priemiestyje, direktoriumi.
Būdamas vienas iš labiausiai įvairiapusių savo kartos režisierių, P.Chereau niekada nesiliovė ieškojęs, jungęs įvairias vaizduojamojo meno formas ir netgi kai kada pats tapdavo aktoriumi.
„Persijungti iš vieno raiškos būdo į kitą man yra būtinybė“, – sakė jis.
Be darbo kine ir operoje, jis taip pat aktyviai dirbo teatre. Jis netgi buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją statyti spektaklio Londono teatre „Young Vic“ 2010 metais.
P.Chereau taip pat neslėpė savo politinių pažiūrų. 1962 metais jis dalyvavo demonstracijose prieš Prancūzijos karą Alžyre, o 1979-aisiais išreiškė palaikymą tuometės komunistinės Čekoslovakijos disidentui Vaclavui Havelui Prahoje. 1994 metais jis rodė „Karalienę Margo“ Sarajeve per brutalią apsiaustį.
2000-aisiais, kai kraštutiniai dešinieji prisidėjo prie Austrijos koalicinės vyriausybės, jis boikotavo Zalzburgo muzikos ir dramos festivalį.
P.Chereau sakė norintis „pasakoti didingas istorijas arba bauginančias pasakas“, tačiau labiausiai – atskleisti slaptus ryšius tarp meno ir intymiausių žmogaus emocijų.
Savo filme „Intymumas“, sukurtame pagal Hanifo Kureishi romaną, P.Chereau ryžosi parodyti daug nuogo kūno ir atvirų oralinio sekso scenų, pasakodamas seksualinės manijos istoriją.
Šis filmas sulaukė prieštaringų vertinimų, bet pats P.Chereau sakė: „Jis nėra panašus į pornografinį filmą, kai kada visiškai neerotiškas, tačiau gražus, nes toks yra gyvenimas.“
