Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mirė rašytojas Tomas Sakalauskas

Balandžio 27 dienos rytą, eidamas 84-uosius metus, Vilniuje mirė rašytojas, eseistas, menotyrininkas Tomas Sakalauskas. Jis buvo ne tik Lietuvos rašytojų sąjungos, bet ir Lietuvos dailininkų sąjungos bei Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, reto universalumo kūrėjas, savo darbais nusipelnęs įvairioms kultūros sritims – literatūrai, dailei, taip pat teatrui ir muzikai.
Tomas Sakalauskas
Tomas Sakalauskas / O.Pajedaitės nuotr.

Tomas Sakalauskas gimė 1932 metų vasario 10 dieną Šiauliuose. 1951–1956 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas dirbo Vilniaus profsąjungų kultūros klube, žurnale „Tarybinė moteris“, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto muzikos ir literatūros skyriuje. Nuo 1962 metų daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo kultūrologinį švietėjišką darbą „Švyturio“ žurnale, buvo kultūros skyriaus vedėjas, išspausdino jame apie 400 straipsnių kultūros tema.

T.Sakalausko kūrybos kraitis – beveik 20 savitų eseistikos knygų, kuriose apmąstoma meno prigimtis, menininko kūrybingumo ir sugestyvumo paslaptys. Tai iškiliausias ir produktyviausias lietuvių eseistas, savo novatoriškomis, originaliomis knygomis atskleidęs iškilių teatralų, dailininkų, muzikantų, rašytojų kūrybos vertę, idėjas, gyvenimą: knyga „Beatričė“ (1982) apie dainininkę Beatričę Grincevičiūtę, knygos „Monologai“ (1981, latvių ir rusų kalbomis išleista 1987) ir „Miltinio apologija“ (1999) apie režisierių J.Miltinį, „Esu toks, koks esu“ (1987) apie dailininką V.Eidukevičių, „Antanas Gudaitis“ (1989), „Kelionė“ (1991) – apie V.K.Jonyną, „Regėjimų naktis“ (1994) apie poetą V.Mačernį, „Ketvirtoji dimensija“ (1998) apie mąstytoją Just. Mikutį ir skulptorių A.Mončį, „Žiūrėjimas į ugnį“ (2002) apie Jurgio Mačiūno, „Fluxus“ kūrėjo, gyvenimą, „Liudas Truikys: scenos alchemikas“ (2005).  

Plačiai žinomi daug įžymių menininkų pristatantys T.Sakalausko eseistikos rinkiniai: „Karaliai be karūnos“ (1976), „Kalbantis sfinksas“ (1978), „Šventės mansardose“ (1992), „Išmintingųjų puota“ (1972), „Homo creator“ (1996), „Duetai“ (1998), originalios idėjos ir sandaros filosofinės prozos knyga „Čakona“ (1994), susitikimų su Vilniaus kūrėjais nuo seniausių laikų iki šių dienų knyga „Missa Vilnensis“ (2006).

2002 m. T.Sakalauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Jam suteiktas Nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. 1995 m. knyga „Čakona“ pelnė Metų knygos vardą. 1998 m. T.Sakalauskas buvo apdovanotas LR kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius kūrinius kultūros temomis. 2006 m. jam paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Buvo iš tų retų menininkų, gebančių įsigilinti ir atskleisti sudėtingą kūrėjo asmenybę. Tomas Sakalauskas, kaip pats sakydavo, visada ieškojo žmogaus sieloje gėrio, ėjo paskui kuriančiojo žmogaus dvasią.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kištukiniai lizdai su USB jungtimi: ekspertas pataria, ką reikia žinoti prieš perkant
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas