Tomas Sakalauskas gimė 1932 metų vasario 10 dieną Šiauliuose. 1951–1956 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas dirbo Vilniaus profsąjungų kultūros klube, žurnale „Tarybinė moteris“, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto muzikos ir literatūros skyriuje. Nuo 1962 metų daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo kultūrologinį švietėjišką darbą „Švyturio“ žurnale, buvo kultūros skyriaus vedėjas, išspausdino jame apie 400 straipsnių kultūros tema.
T.Sakalausko kūrybos kraitis – beveik 20 savitų eseistikos knygų, kuriose apmąstoma meno prigimtis, menininko kūrybingumo ir sugestyvumo paslaptys. Tai iškiliausias ir produktyviausias lietuvių eseistas, savo novatoriškomis, originaliomis knygomis atskleidęs iškilių teatralų, dailininkų, muzikantų, rašytojų kūrybos vertę, idėjas, gyvenimą: knyga „Beatričė“ (1982) apie dainininkę Beatričę Grincevičiūtę, knygos „Monologai“ (1981, latvių ir rusų kalbomis išleista 1987) ir „Miltinio apologija“ (1999) apie režisierių J.Miltinį, „Esu toks, koks esu“ (1987) apie dailininką V.Eidukevičių, „Antanas Gudaitis“ (1989), „Kelionė“ (1991) – apie V.K.Jonyną, „Regėjimų naktis“ (1994) apie poetą V.Mačernį, „Ketvirtoji dimensija“ (1998) apie mąstytoją Just. Mikutį ir skulptorių A.Mončį, „Žiūrėjimas į ugnį“ (2002) apie Jurgio Mačiūno, „Fluxus“ kūrėjo, gyvenimą, „Liudas Truikys: scenos alchemikas“ (2005).
Plačiai žinomi daug įžymių menininkų pristatantys T.Sakalausko eseistikos rinkiniai: „Karaliai be karūnos“ (1976), „Kalbantis sfinksas“ (1978), „Šventės mansardose“ (1992), „Išmintingųjų puota“ (1972), „Homo creator“ (1996), „Duetai“ (1998), originalios idėjos ir sandaros filosofinės prozos knyga „Čakona“ (1994), susitikimų su Vilniaus kūrėjais nuo seniausių laikų iki šių dienų knyga „Missa Vilnensis“ (2006).
2002 m. T.Sakalauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Jam suteiktas Nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. 1995 m. knyga „Čakona“ pelnė Metų knygos vardą. 1998 m. T.Sakalauskas buvo apdovanotas LR kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius kūrinius kultūros temomis. 2006 m. jam paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Buvo iš tų retų menininkų, gebančių įsigilinti ir atskleisti sudėtingą kūrėjo asmenybę. Tomas Sakalauskas, kaip pats sakydavo, visada ieškojo žmogaus sieloje gėrio, ėjo paskui kuriančiojo žmogaus dvasią.
