Jis sunkiojo metalo grupės „Soul Stealer“ vokalistas, miuzikle „Aida“ įkūnijo Radamesą, „Grafe Montekriste“ – Edmoną Dantesą, roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“ atliko Jėzaus vaidmenį; vienas naujausių Jeronimo įkūnijamų personažų – Klaidas, legendinę nusikaltėlių porą įamžinančiame miuzikle „Boni ir Klaidas“. Šiuo metu Jeronimas aktyviai ruošiasi tarptautinio garso miuziklo „Rent“ premjerai. Kodėl žinomas atlikėjas nutarė savo jėgas išbandyti kontraversiškai vertinamame miuzikle? Su kokiais kolegomis konkuruoja Jeronimas ir koks yra gyvenimo planas B, kuriuo muzikantas nenorėtų naudotis? Atsakymai į šiuos ir daugiau klausimų interviu su Jeronimu.
– Jeronimai, tavęs Lietuvos klausytojui plačiai pristatyti nereikia. Dažnas tave žino kaip įvairių projektų dalyvį, miuziklų atlikėją, tačiau tavo biografijoje be daugybės laimėjimų ir pripažinimų puikuojasi įdomus faktas: esi baigęs verslo vadybą bei dirbęs logistikos srityje. Kaip pasukai į muziką? Regis, darbas muzikos industrijoje nėra pats pelningiausias užsiėmimas...
– Tai tebuvo planas B. Žinojau, kad reikia turėti kokią nors specialybę, jei kas nors nutiktų ir nebegalėčiau dainuoti. Veikti to, kas labiausiai patinka. Galvojau, kad reikėtų to, kas būtų perspektyvu, galbūt, kaip sakai, pelninga. Taigi, aš ir pradėjau nuo to plano B. Pabaigiau mokslus, kurie laikyti perspektyviais, reikalui esant užtikrinančiais darbo vietą ir tikiuosi, kad man to niekada neprireiks (juokiasi). O šiuo metu gyvenu remdamasis planu A.
– Vadinasi, Lietuvoje įmanoma išgyventi iš muzikos? Neretai tenka girdėti nuomonę, esą muzikanto darbas nėra „rimtas“, nes iš to neužsidirbsi.
– Tai priklauso nuo individualių savybių ir nuo pasirinkto kelio, nišos, stiliaus, žanro ir panašiai. Iš muzikos išgyvena ir gerai dainuojantys operos solistai, ir geri bet kurio kito žanro atstovai. Svarbiausia, viską daryti tikrai kokybiškai ir gerai. Tai nėra paprasta, bet jei esi susitelkęs į tam tikrą tikslą, normalu, kad vienoks ar kitoks rezultatas būna visada.
– Nors esi jaunas atlikėjas, jau spėjai pasižymėti miuziklo bei roko operos scenoje. „Grafe Montekriste“ įkūnijai Edmoną Dantesą, roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“ atlikai Jėzaus vaidmenį, „Velnio nuotakoje“ atskleidei Girdvainio charakterį, o viename naujausių miuziklų įkūnijai legendinį Klaidą. Pagal ką pasirenki vaidmenis, į kurių atlikimą pretenduoji? Ar galima sakyti, jog kažkuris jų buvo įsimintiniausias, sudėtingiausias?
– Nejaukiai jaučiuosi, kai yra vardijami mano darbai, vaidmenys (juokiasi). Miuziklų pas mus nėra tiek daug ar bent jau per daug, kad būtų labai sudėtinga priimti sprendimą. Jų daugėja, bet aš miuzikluose dalyvauti pradėjau tuomet, kai juos buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pastatymai tarpusavyje niekada nesikirto ir sudalyvavus viename, neretai atsiranda pasiūlymų pasirodyti kitur. Jei tuo metu esu laisvas, man įdomu, tiesiog darau tai, kas man patinka. Jeigu yra įdomi muzika, manai, kad pastatymas bus kokybiškas ar dėl kitų priežasčių nori ten sudalyvauti, eini ir bandai. Visos mano atliktos rolės skirtingos, bet visada būna taip, kad vieno pasirodymo lauki daugiau nei kito. Vienas charakteris kartais būna įdomesnis už kitą. Nuo bet kurio dažnai rodomo miuziklo, kuriame atiduodi daug savęs, galiausiai pavargsti, o bet kokia pertrauka padeda tą kūrinį pamilti iš naujo. Edmonas Dantesas miuzikle „Grafas Montekristas“, Klaidas miuzikle „Boni ir Klaidas“ yra dideli vaidmenys, kuriuos atlikdamas beveik neišeini iš scenos, kur reikia ir aktorinių, ir vokalinių gebėjimų. Kol kas šie du vaidmenys man atrodo solidžiausi ir įdomiausi.
– Tavo laimėjimų bagažas gausus, tačiau gal galime į viską pažvelgti kitu nei įprasta kampu? Esame pratę skaičiuoti gyvenimo pergales, o nesėkmes – pamiršti. Kokia didžiausia tavo gyvenimo nesėkmė?
– Nepasakyčiau, kad turėjau didelių, rimtų nesėkmių. Atsimenu lengvai komišką situaciją, nutikusią dar karjeros pradžioje. Atrodo, tai buvo vienas pirmųjų koncertų su Povilu Meškėla ir Česlovu Gabaliu. Tuomet man reikėjo išmokti labai daug kūrinių per trumpą laiko tarpą; aš vis keisdavau kurį nors iš jų, turėjau mokėti skirtingus balsus, partijas, posmelius... Man buvo šiek tiek per daug informacijos, tad nusprendžiau pasinaudoti natų stovu. Nusipirkau pirmą savo gyvenime vadinamąjį natų pultą ir jis buvo toks liaunas... Kaip tik koncerto metu pakilo vėjas ir visos natos pradėjo skraidyti, stovas nulėkė nuo scenos. Tokios smulkmenos juokingos, anuomet buvo ir šiek tiek gėda, bet iš manęs smagiai pasijuokė scenos partneriai, o iš klaidų tiesiog pasimokai. Nors tokio įvykio net nepavadintum nesėkme, tai greičiau pamoka.
– Atliksi ypač ryškų vaidmenį šią vasarą statomame tarptautinio garso miuzikle „Rent“, kurio premjera jau rugsėjį. Kodėl nusprendei jėgas išbandyti šiame miuzikle? Vilioja nauja patirtis, o galbūt darbas su tarptautine kūrybine komanda?
– Taip, pagrindinis motyvas yra rimta užsienio komanda, stiprus režisierius. Visi čia dirbsiantys žmonės yra savo srities specialistai, todėl labai įdomu su jais darbuotis. Dirbti su užsienio režisieriais teko mažai. Statant miuziklą „Svynis Todas – demonas kirpėjas“ dirbau su kūrybine komanda iš Didžiosios Britanijos ir tai buvo labai naudinga patirtis. Vertingas darbas jau vien anglų kalbos žinių prasme. O ką ir bekalbėti apie vaidmens įkūnijimą. Taigi, režisierius, kūrybinė komanda su milžiniška patirtimi man yra didžiausias akstinas.
– Neretai tenka susidurti su nuomone, jog miuziklas „Rent” kalba apie daug „nepatogių“ temų. Kaip manai, ar Lietuva jau pasiruošusi tokio pobūdžio, tematikos miuziklui? Ir apskritai, ar galima sakyti, jog kažkokios temos yra „nepatogios“?
– Tomis vadinamomis „nepatogiomis“ temomis kuo toliau, tuo daugiau yra kalbama ir visuomenė prie jų pripranta vis labiau. Tai, kas anksčiau buvo visai „nepatogu“, galbūt dabar yra vidutiniškai „patogu“. Manau, su laiku tai taps visiškai įprastais dalykais. Pasiruošusi ar ne? Mano manymu, mūsų visuomenė vidutiniškai pasiruošusi tokiam miuziklui, bet galbūt šis miuziklas ir prisidės prie paruošimo, tiesa?
– Kokią svarbiausią žinią, tavo manymu, siunčia miuziklas „Rent“ ir apie ką jis kalba? Galbūt per dažnai akcentuojami „nepatogūs“ klausimai ir pamirštamos kitos, ne mažiau svarbios, temos…
– Man atrodo, šis miuziklas nori pasakyti, jog kiekvienam žmogui, nesvarbu, koks jis yra, ką patyrė savo gyvenime, kokių pakilimų ar nuopuolių turėjo, BŪTINA mylėti ir būti mylimam. Meilė yra gyvenimo variklis, kuris gali tave „ištempti” iš sunkiausių situacijų, giliausios vienatvės bei kuri priverčia tave vis iš naujo pamilti patį gyvenimą. Miuzikle „Rent“ daugybė keistuolių, vienišių, atsiribojusių nuo gyvenimo ar balansuojančių ant egzistavimo ribos, bet tik netikėtai atsiradusi meilė juos visus verčia kabintis į kažkokį geresnį gyvenimą ir suteikia jiems vilties.
– Miuzikle atskleisi vyriškumo įsikūnijimo, emocionalaus rokerio Roger‘io charakterį. Ar įžvelgi sąsajų tarp savęs ir savo kuriamo personažo?
– Manau, šis personažas yra desperatiškas, nuolat bėgantis nuo savęs, nuo realybės, norintis įsitraukti į savo vienintelį kūrinį, kurio jis vis negali parašyti ir kuris jam atneštų šlovę. Kuris jį padarytų tarsi kitu žmogumi. Tokiu, koks jis nėra. Kartais jis panašėja net į kiek nestabilią asmenybę. Manau, kad esu stabilesnis nei Roger‘is (juokiasi). Nors pagal zodiako ženklą esu svarstyklės, bet turiu stabilumo. Kuo toliau, tuo labiau spektakliuose stengiuosi bėgti nuo savęs, tam tikrų atpažįstamų bruožų, kurie identifikuoja mane kaip Jeronimą. Spektaklių daug ir tam tikri bruožai negali kartotis visuose vaidmenyse, kaip tik įdomiau ieškoti to, kas tau nebūdinga ir netipiška. Kuo daugiau vaidmenų, tuo tai daryti sunkiau, bet geras režisierius visada užveda ant kelio.
– Miuzikle „Boni ir Klaidas“ tu su Vaidu Baumila įkūnijate legendinį Klaidą. Miuzikle „Rent“ abu atskleisite Roger‘io charakterį. Tai tiesiog sutapimas, į kurį nekreipi dėmesio ar konkurencija, kuris geriau atliks savo vaidmenį?
– Visada yra smagu varžytis su stipriu kolega. Sveika konkurencija yra labai naudinga. Tuomet abu stengiasi pasitempti. Mūsų įkūnyti Klaidai yra gana skirtingi. Visai tai natūralu ir gerai, nes mes ir stengėmės jį daryti nevienodai ir skirtingai stiprų. Kurį nors dalyką gali padaryti geriau vienas, o kažką atlikti geriau gali kitas, tad visada stengiesi išnaudoti savo stiprybes. Atsitiktinumas, kad mes vėl gavome tą patį vaidmenį. Kai žinau, kad atliekamo vaidmens partneris yra ne mažiau stiprus, tai visada yra papildoma paskata ir azartas.
Miuziklo „Rent“ premjera jau rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
