Trečiadienio popietę paskelbta, kad šeši Lietuvos menininkai sulaukė garbingo įvertinimo – Kultūros ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje paaiškėjo šių metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
Tarp jų – tapytoja Rūta Katiliūtė, kino režisierius Gytis Lukšas, rašytojas Valdas Papievis, architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vytautas Anužis, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tarp Nacionalinės premijos laureatų – režisierius Gytis Lukšas, aktorius Vytautas Anužis, tapytoja Rūta Katiliūtė
Iškart po laureatų paskelbimo 15min pakalbino kūrėjus.
Už jautrų miesto erdvių planavimą ir profesinę atsakomybę nacionalinę premiją gavęs architektas Audrius Ambrasas sako, toks įvertinimas tiek jam asmeniškai, tiek visai architektų bendruomenei suteikia pasitikėjimo, kuris dirbant kūrybinėje veikloje – itin reikšmingas.
„Ši premija, toks įvertinimas man labai svarbu. Gal čia yra ir tam tikrų loterijos elementų, tačiau visuomet reikia ruoštis blogiausiam, o tikėtis – geriausio“, – džiaugsmingų emocijų neslėpė vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos architektų A.Ambrasas.
Pasak jo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėjimas – tai ne tik jo asmeninė pergalė, bet ir įvertinimas visai architektų bendruomenei. „Architektų bendruomenė, iškeldama architektus premijai gauti, parodo, kad architektūra yra kultūros dalis. Tai lyg visuomenei siunčiamas ženklas. Džiaugiuosi, kad tai neliko nepastebėta“, – 15min kalbėjo A.Ambrasas.
A.Ambrasas architektūrą vadina kompleksiniu menu, galvosūkiu, kuriame dalyvauja didžiulė komanda: būrys architektų, inžinierių, konstruktorių, statybininkų, net investuotojų, be kurių neįmanomas galutinis rezultatas.
„Jeigu visuomenė pamato, kad yra architektūros, už kurią galima skirti nacionalinę kultūros ir meno premiją, gal nėra taip blogai. Džiugu, kad atsiranda tokie sprendimai. Nuo vieno architekto mažai kas priklauso, turi būti bendra terpė, bendra atmosfera. Architektūra – tai visuomenės savęs pačios pamatymas. Malonu, kad už tai architektūra gali gauti įvertinimą“, – kalbėjo jis.
A.Ambrasas nuo 1995 metų verčiasi privačia praktika, šiuo metu vadovauja savo architektų biurui. Jo karjeroje – dar reikšmingų darbų, kurių svarbiausi – „Baltic Hearts“ biurų kompleksas Ukmergės gatvėje (Vilnius 2013 m.), „TBC Bank“ būstinės Tbilisyje eskizinis projektas (2013 m.), poilsinis namas Gulbinų gyvenvietėje (Vilnius 2013 m.), menų inkubatorius „Rupert“ (Vilnius, Valakampiai 2013 m.), DNB banko būstinė Rygoje (2011 m.), „Swedbank“ būstinė Vilniuje (2010 m.), „Jaguar“ ir „Mazda“ automobilių salonas Vilniuje (1999 m.), blokuotų gyvenamųjų namų kompleksas Nemenčinės plente (Vilnius, 2000 m.), bendrovės „Hanner“ administracinis pastatas Goštauto g. (Vilnius, 2000 m.), biurų pastatas Geležinio Vilko gatvėje (Vilnius, 2001 m.).
TAIP PAT SKAITYKITE: Nacionalinę premiją už abstrakčiosios tapybos turiningumą gavusi Rūta Katiliūtė: „Aš karjerizmu nesergu“
