Šiuo metu Niujorke esanti kompozitorė teigė, kad žinia apie jai skirtą Nacionalinę premiją ją pasitiko iš pat ankstyvo ryto. Beje, kaip tik ryte pirmą kartą pasnigo, tad kompozitorės teigimu, tai sukūrė labai šventinę nuotaiką dar net nežinant, ar ji tapo laureate.
„Žinojau, kad netrukus bus paskelbti laureatai, tačiau ryte ramiai išgėriau kavos sąmoningai nejungdama telefono. O paskui pasižiūrėjau ir ten jau buvo pasipylusios sveikinimo žinutės“, – pasakojo Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi, kurios kūrinį „Būties polifonijos“, skirtą Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečiui pažymėti, šiandien vakare Niujorke atliks pianistas Andrius Žlabys.
Paklausta, kaip vertina komisijos narių įvardytą nominaciją „Už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje“, kompozitorė teigė, kad šis terminas paimtas iš jos pačios kūrybos, nes žaidimas šviesos ir tamsos pustoniais jai pačiai yra labai svarbus.
Pačioje mūsų egzistencijoje turi būti tamsos ir šviesos kategorijos, nes kitaip žmogiška būtis nebus išpildyta iki galo.
„Vienas paskutinių mano kūrinių yra „Hado zona“, kuris yra tartum grimzdimas į vandenyno gelmę, į pačias giliausias vandenyno zonas ir pačią tamsą. Tačiau kartu daugybė mano kūrinių yra susijusių su šviesos tematika, ėjimu į šviesą“, – teigė kompozitorė, nuolatos mąstanti apie tai, kaip geriau įkūnyti šviesos ir tamsos žaismę savo muzikoje.
Anot jos, pačioje mūsų egzistencijoje turi būti tamsos ir šviesos kategorijos, nes kitaip žmogiška būtis nebus išpildyta iki galo.
15min pasiteiravus, ar skiriant Nacionalines premijas, kompozitorės manymu, pakankamo dėmesio sulaukia muzikės moterys, Ž.Martinaitytė-Rosaschi teigė, kad, jos manymu, to visiškai pakanka, nors visada gali būti ir daugiau.
Paklausta, ką planuojanti veikti šiandien, kompozitorė teigė, kad laukia dar keletas interviu, reikia atsakyti į daugybę sveikinimo žinučių bei elektroninių laiškų, vakare numatytas koncertas, todėl vargu, ar pavyks susikaupti kūrybiniam darbui.
„Tokia šiandien komunikacijos diena, sklidina adrenalino“, – kalbėjo Niujorke esanti kompozitorė.
Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi (g. 1973) – kompozitorė, daugiausia kurianti kamerinių žanrų muziką. Jos kūrybai būdingas teatrališkumas, koncertiškumas, asociatyvi, erdviškumo pojūtį teikianti atmosfera. 1979–1991 m. mokėsi Kauno J.Naujalio meno mokykloje, vėliau studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos akademijoje pas prof. Bronių Kutavičių bei Julių Juzeliūną. Vėliau ji savo patirtį gilino įvairiuose kursuose Vokietijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje.
Kompozitorė yra teigusi, kad kiekvienu savo kūriniu nori užduoti egzistenciškai svarbų klausimą ir atsakyti į jį. „Kūrinys, – anot Ž.Martinaitytės-Rosaschi, – tarsi būsena, kuri keičia, transformuoja ir patį autorių, ir klausytojus.“
2010 m. už kūrinį „Tūkstančiai durų į pasaulį“ laimėjo prizą už geriausią simfoniją Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamuose Metų kūrinių rinkimuose. Jos kūryba skambėjo Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje bei JAV.
