„Tas prizas man baisiai malonus, tai didelis pripažinimas kaip menininkui – kalbos nėra. Bet kartu kadangi aš negyvenu Lietuvoje, gyvenu Niujorke šiuo metu, man labai malonu ir smagu, kad nėra atsiribojama nuo žmonių, kurie yra išvažiavę. Tai yra savotiškas išeivių pripažinimas, manęs kaip išeivio. Man tai labai svarbu“,– BNS sakė Ž.Kempinas.
Savo kūriniuose magnetines juostas naudojantis Ž.Kempinas kviečiamas rengti parodas garsiausiuose pasaulio šiuolaikinio meno muziejuose. Nacionalinių premijų laureatus rinkusi komisija atkreipė dėmesį į jo pripažinimą tarptautiniu mastu ir skyrė menininkui premiją už „minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą“.
Ž.Kempinas sako nesistengiantis savo kūriniuose pabrėžti lietuviškumo – jo teigimu, jie universalūs ir bendražmogiški. Tačiau užsienio parodų rengėjai ir žiniasklaida, anot menininko, visuomet pabrėžia jo kilmę.
 |
| Galerijos „Vartai“ nuotr./Kūrinys „Kolonos“ (2006) galerijoje „Vartai“ |
„Mano darbai yra abstraktūs, jie neturi jokio ryšio su Lietuva kaip šalimi, politine situacija ir panašiai. Jie iš principo neoperuoja jokiu kontekstu, jie yra labiau abstraktūs ir labiau bendražmogiški, universalūs. Jie nėra susiję su nacionaline mokykla, tai nėra kažkokios tradicijos tęstinumas“, – sakė jis.
„Tačiau aš pats, aišku, esu lietuvis, nuo to nepabėgsi – nei aš nuo to bėgu. Kiek tas mano lietuviškumas „prasimuša“ į darbus, kiek „neprasimuša“, aš nežinau – aš pats nesiekiu to sureikšminti. Bet visose parodose, spaudos pranešimuose, tekstuose apie mano darbus visą laiką esu vadinamas lietuvių menininku – gal dėl to, kad tai žmonėms yra egzotika, gal dėl to, kad tai yra keista, kad taip lengviau atsiminti, gal dėl to, kad tai pateisina mano keistą vardą“, – svarstė menininkas.
Mano darbai yra abstraktūs, jie neturi jokio ryšio su Lietuva kaip šalimi, politine situacija ir panašiai. Jie iš principo neoperuoja jokiu kontekstu, jie yra labiau abstraktūs ir labiau bendražmogiški, universalūs. Jie nėra susiję su nacionaline mokykla, tai nėra kažkokios tradicijos tęstinumas, – sakė Žilvinas Kempinas.
Ž.Kempinas pasakojo, kad prie kūrybos pigiomis ir minimaliomis priemonėmis ėmė linkti po Šiuolaikinio meno centre Vilniuje rodytos parodos „Tapyba iš natūros“, kai suvokė, kad nors įvertinta gerai, ji buvo „per daug komplikuota“.
„Šiuo metu darbuose naudoju labai mažai elementų, pavyzdžiui, juostelė ir ventiliatorius, šviesa ir adatos. Kuo mažiau elementų ir kuo geresnis poveikis, kuo daugiau reikšmių. Iš čia kyla tam tikra energija, kuri man yra įdomi – tam tikri netikėtumai, tam tikri siurprizai“, – kalbėjo menininkas.
Anot premijos laureato, į tarptautinius vandenis jam išplaukti padėjo tokie kūriniai kaip „Skraidanti juosta“, kuri 2006 metais pademonstruota „Palais de Tokyo“ Paryžiuje atidarymui skirtoje parodoje, „Kolonos“, tais pačiais metais parodytos Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat „O Between Fans“, Venecijos bienalėje 2009 metais eksponuota „Tūba“.
„Keli darbai mane išstūmė į šviesą. Aš negaliu sakyti, kad jie svarbiausi. Man visi darbai yra labai svarbūs, nes jie yra tam tikra grandinė, tam tikra seka. Jei vieną grandį išimsi, nutrūks ta grandinė“, – kalbėjo jis.
Menininkas sakė nenorintis tiesiogiai nurodyti, kodėl, jo nuomone, pavyko pasiekti tarptautinį pripažinimą. Ž.Kempino teigimu, už save kalba patys kūriniai.
„Ta kalba, kurią aš naudoju, yra vizualinė kalba. Jeigu aš ją dabar verbalizuočiau, pati save kaip ir paneigtų. Kitaip tariant, aš nenoriu pirštais rodyti. Yra dalykų, kurie, mano manymu, yra svarbūs, kurie yra pasąmoniniai šiek tiek, yra tam tikri dalykai, kuriais aš manipuliuoju, be abejo. Yra tam tikras kontekstas, kuris yra tiems darbams palankus, arba tie darbai yra orientuoti į tam tikrą kontekstą, kuriame jie „suskamba“ geriau ir yra labiau matomi. Yra daugybė elementų, suderintų taip, kad jie duotų tą efektą, kurio aš siekiu“, – teigė Ž.Kempinas.
1969 metais Plungėje gimęs Ž.Kempinas 1993-aisiais baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, 1998–2002 metais mokėsi Niujorko „Hunter College“.
2007 metais tarptautinis mėnesinis leidinys „Art Review Magazine“ Ž.Kempiną priskyrė prie 25 šiuolaikinių menininkų, kuriuos būtina žinoti.
Savo darbuose magnetines juosteles naudojantis menininkas 2009 metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje šiuolaikinio meno Venecijos bienalėje. Čia buvo rodoma jo instaliacija „Tūba“, sukurta iš 26 metrų ilgio magnetinių vaizdajuosčių.
Ž.Kempinas dalyvavo grupinėse parodose ir rengė personalines garsiausiuose šiuolaikinio meno centruose, muziejuose ir kitose institucijose JAV – San Paule, Niujorke, San Franciske, Europoje – Vienoje, Paryžiuje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Italijoje, Liuksemburge, taip pat Pietų Korėjoje.
