Nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Nastopka: premija lengvina kovą su semiotikos priešininkais

Nacionalinė premija lengvina kovą dėl semiotikos su jos priešininkais, sako premiją pelnęs literatūrologas, semiotikos tyrinėtojas Kęstutis Nastopka.
Kęstutis Nastopka
Kęstutis Nastopka / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Ji daro galbūt lengvesnę kovą dėl semiotikos, nes semiotika turi ir šalininkų, ir priešininkų. Dabar, man rodosi, su tais priešininkais bus lengviau grumtis“, – vylėsi A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius.

K.Nastopka premiją pelnė už „pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“. Pasak jo, šis apdovanojimas rodo, kad semiotika – mokslo sritis, tirianti ženklų sistemas – Lietuvoje yra pripažįstama.

„Premija pirmiausia reiškia semiotikos krypties pripažinimą – ne tik mano asmeninio darbo, bet visų Lietuvos semiotikų, VU A.J.Greimo semiotikos centro darbo (įvertinimą – BNS)“, – BNS sakė mokslininkas.

Nepaisant šio įvertinimo, K.Nastopkos teigimu, Lietuvoje netrūksta semiotikos priešininkų.

Premija pirmiausia reiškia semiotikos krypties pripažinimą – ne tik mano asmeninio darbo, bet visų Lietuvos semiotikų.

„Lietuvoje, bent jau universiteto aplinkoje, yra gana skeptiškas požiūris į semiotiką. Gana dažnai keliamas klausimas, kam Lietuvai reikia semiotikos. Ši premija, pajuokausiu, gal ir duoda atsakymą – semiotikos Lietuvai reikia tam, kad būtų už ką skirti premijas“, – juokavo jis.

Literatūros tekstus analizuojantis mokslininkas įsitikinęs, jog nors semiotika daugeliui sunkiai suprantama, ji gali padėti žmonėms suvokti gyvenimo prasmes ir reikšmes.

„Iš šalies žiūrint, daug kam atrodo, kad semiotika yra sausas mokslas, “paukščių kalba„, kurią sunku suprasti. Tai galbūt ir tiesa, bet ta “paukščių kalba„ yra pasakomi dalykai, kurie žmonėms reikalingi. Man semiotika yra, kaip ir A.J.Greimui buvo, pirmiausia reikšmės supratimas, suvokimas, reikšmes aprašymas – parodyti, kokios reikšmės yra žmonių gyvenime, kaip jiems dorotis su tomis reikšmėmis, kaip jiems elgtis“, – kalbėjo profesorius.

„Aš daugiau analizuoju literatūros tekstus, bet ir literatūroje ieškau tų žmogiškų reikšmių, žmogiškų verčių, kurios žmonėms būtų įdomios ir gal net šiek tiek padėtų gyventi. F.Dostojevskis sakė, kad menas gali išgelbėti pasaulį. Aš toks optimistas nebūčiau, bet kad menas gali padėti žmonėms gyventi, susikalbėti, plačiau suvokti pasaulį, aš tuo tikiu, ir šį tą padaryti pavyksta“, – teigė nacionalinės premijos laureatas.

K.Nastopka taip pat tikisi, kad pelnyta premija paskatins Lietuvos visuomenę labiau domėtis jo tyrinėjama sritimi.

„Lietuvoje semiotiką daugiau supranta humanitarai, o Vakaruose, ypač Prancūzijoje, sakysime, reklamų agentūros užsakinėja semiotines analizes. Joms jos padeda vykdyti savo reklamas ar kurti naujas reklamas. Lietuvoje to stinga –galbūt kaip tik ši premija sulaukė tam tikro atgarsio, atkreips ir kitų žmonių dėmesį į semiotiką. Šitokios viltys, nedrįsčiau sakyti, optimistinės, bet šviesios“, – kalbėjo jis.

Lietuvoje semiotiką daugiau supranta humanitarai...

Kaune 1940 metais gimęs K.Nastopka Vilniaus universitete baigė lituanistiką, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, o nuo 1992 metų yra Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotinių studijų centro profesorius.

Mokslininkas išleido keletą semiotiniams tyrinėjimas skirtų knygų, parengė leidimui svarbių A.J.Greimo darbų, išvertė jo veikalą „Struktūrinė semantika“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis