Paklaustas, teatras ar kinas jo kūryboje užima daugiau laiko, V.Petkevičius teigė, jog vaidmenų kine sukūrė gerokai daugiau, tačiau laiko teatro scenoje praleido nepalyginamai daugiau nei kino aikštelėje. „Bet žinote, kai vaidini teatre, pasiilgsti kino, o kai daugiau laiko kine, tuomet – teatro scenos. Tai dvi vienas kitą papildančios formos, be kurių tiesiog sunku įsivaizduoti savo gyvenimą“, – teigė aktorius.
Iš savo vaidmenų teatro scenoje V.Petkevičius pažymėjo darbą su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi. Pasak jo, simboliška ir tai, kad rytoj, gruodžio 10 dieną, sukanka lygiai keturiasdešimt metų nuo spektaklio „Pirosmani, Pirosmani“ pastatymo.
„Darbas su E.Nekrošiumi buvo šventė, įvykis, todėl ir vaidmenys tokiuose spektakliuose kaip „Dėdė Vania“, „Makbetas“ ar „Idiotas“ kiekvienas savaip įsimintinas. Tačiau gal svarbiausias man asmeniškai – tai spektaklis „Katė už durų“. Iki to laiko buvau kuklus aktorius, o Nekrošius mane išlaisvino, ragindamas vaidinti drąsiau ir gyviau. Čia įvyko man kaip aktoriaus lūžis. Na, bent jau pats pirmas“, – pasakojo V.Petkevičius.
Pasak aktoriaus, kartais nutinka ir taip, kad teatras ir kinas tartum susilieja. Tai V.Petkevičius patyrė dirbdamas su režisieriumi Ignu Miškiniu filme „Karalių pamaina“.
„Iki filmavimo pradžios mes visa mėnesį vaidinom, tokiu būdu tartum kurdami teatrui būdingą atmosferą ir laiko pojūtį, ir tik tada ėmėme filmuoti. Ši patirtis buvo nuostabi ir leido žymiai geriau pajusti ir įeiti į savo vaidmenį. Nes paprastai kine viskas vyksta labai greitai“, – pasakojo V.Petkevičius. Beje, kaip tik už darbą šiame filme 2016 metais aktorius buvo pagerbtas „Sidabrinės gervės“ statulėle.
Iš savo darbų kine aktorius išskyrė ir filmus su režisieriumi Algimantu Puipa. „Dvylikoje filmų dirbau su A.Puipa, tačiau negalėčiau pasakyti, kad kažkuris jų labiau artimas ir man brangesnis. Net ir epizodinis vaidmuo filme „Nebūsiu gangsteris, brangioji“, kurį galiu pastebėti tik aš vienas, mat jame akimirksniui tik blyksteliu, tačiau net ir šis man yra svarbus. O ką jau kalbėti apie svarbius vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“, „Edeno sodas“, „Elzė iš Gilijos“ ir kiti“, – teigė V.Petkevičius.
Kitais metais turėtų pasirodyti ir vienas naujausių aktoriaus vaidmenų Raimundo Banionio seriale „Netobuli genai“, kuriame jis vaidina recidyvistą, žudantį žmones. „Tai mano natūrai buvo visiškai svetimas vaidmuo, tačiau įsikūnyti į jį – nauja ir netikėta patirtis“, – pasakojo aktorius.
Paklaustas, kaip pats trumpai galėtų įvardyti aktorystės meno esmę, V.Petkevičius teigė, jog tai susiję su tam tikru asmenybės magnetizmu. „Geras aktorius gali sėdėti scenoje ir nieko nedaryti, o jo poveikis vis tiek yra didžiulis. Iš kur tai? Gal iš energijos spinduliavimo, vidinės ir nebylios transliacijos. Tačiau prie vis to būtina pridėti ir darbą – daug sunkaus darbo. Ne veltui sakoma: 2 proc. talento ir 98 proc. darbo – tai gero kūrinio ir meistrystės pagrindas“, – teigė V.Petkevičius.
Šiuo metu aktorius taip pat džiaugėsi nesėdintis rankų sudėjęs, o toliau aktyviai dirbantis ir mokantis naujų tekstų bei vaidmenų.
„Sausio mėnesį bus pratęsti Vytauto V.Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus filmo apie Kostą Kubilinską filmavimai, kur aš atlieku mokyklos direktoriaus vaidmenį. Neseniai baigėme filmo „Poetas“ darbus kartu su Titu Lauciumi, jis turbūt jau sumontuotas ir laukia savo premjeros. Tad darbų, ačiū Dievui, netrūksta. Džiaugiuosi, kad esu kviečiamas vaidinti – į užtarnautą poilsį dar nesiruošiu. Kol kruti, tai ir gyveni. Sustok ir bus viskas baigta...“ – teigė V.Petkevičius.
Vidas Petkevičius (g. 1949) – kino ir teatro aktorius. Baigė Lietuvos konservatoriją, kurioje mokėsi pas Dalią Tamulevičiūtę, nemažai vaidino Jaunimo teatre Vilniuje. Pirmasis Europoje sukūrė Jėzaus vaidmenį A.Lloydo Webberio roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“, išleido dainuojamosios poezijos albumą „Keleivis“. 1987 metais pelnė SSRS valstybinę premiją, buvo apdovanotas net dviem „Sidabrinėmis gervėmis“.
