Režisieriai kurį laiką neatsiliepė į telefono skambučius, nėra tiksliai žinoma ir kada jie mirė, skelbia anyksta.lt
Gali būti, kad tai įvyko naktį iš pirmadienio į antradienį. Viešintose šiuo metu dirba Anykščių policijos operatyvinė grupė.
Poros draugas Povilas 15min.lt sakė, kad sekmadienį V.Germanavičius buvo Troškūnuose, kur buvo rodomas jo spektaklis. Draugai buvo sutarę susiskambinti pirmadienį, tačiau tą dieną Vytautas telefonu jau neatsiliepė.
Porai neatvykus į darbą, kaimynai buvo paprašyti patikrinti, ar viskas gerai. Nuvykę kaimynai per langą pamatė, kad Germanavičiai guli lovoje be gyvybės ženklų.
V.Germanavičiui praėjusį ketvirtadienį Anykščių kultūros centro scenoje buvo įteiktas vienas iš garbingiausių apdovanojimų – Kultūros ministerijos „Aukso paukštė“ už geriausią suaugusiųjų mėgėjų teatrą.
Mirties aplinkybės – paslaptingos
Anykščių policijoje – skubus vadovų pasitarimas dėl režisierių Germanavičių mirties aplinkybių. Žiniasklaidai išplatintame policijos pranešime spaudai rašoma: „Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veiklos požymių nerasta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tikslios mirties priežastys bus aiškios gavus specialistų išvadas.“ Policija niekam neleidžia prisiartinti prie režisierių namų.
„Anykštos“ žurnalistui Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė sakė, kad Germanavičiai antradienį nepasirodė ansamblio „Lietuva“ koncerte, o trečiadienio rytą jie neatvyko ir į centro rengiamą susirinkimą.
Nustebę Kultūros centro darbuotojai paprašė Viešintų seniūnijos pasidomėti, ar Germanavičiai namuose, nes prisiskambinti jiems nepavyko. Prie Germanavičių namo nuvykęs policininkas pamatė garaže stovintį Germanavičių automobilį. Jis pro rūsio langą 14 valandą 24 minutės pateko į režisierių namą, jame rado mirusius Germanavičius.
D.Petrokaitė, kuri buvo operatyvininkų pakviesta į namo vidų, „Anykštai“ sakė, kad policija jai uždraudė pasakoti apie tai, ką matė.
 |
| 15min.lt nuotr./V.Germanavičius (dešinėje) rengdavo stilizuotus plėšikų išpuolius prieš siaurojo geležinkelio, kursuojančio tarp Anykščių ir Rubikių, keleivius. Pats jis vaidindavo Tadą Blindą |
Apdovanojo premijomis
V.Germanavičius ir G.Germanavičienė nuo 1984 metų gyveno ir dirbo Viešintose (Anykščių r.).
Nuo 1984 m. V.Germanavičius dirbo Anykščių rajono Viešintų kultūros namų direktoriumi, nuo 1987 m. – jo įkurto Viešintų klojimo teatro vadovu ir režisieriumi. Apie dešimtmetį jis dirbo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje teatro mokytoju ir režisieriumi.
V.Germanavičius teatrinei veiklai sutelkė įvairaus amžiaus bei profesijų viešintiškius: mokytojus, kaimo inteligentus, pensininkus, jaunimą. Jis buvo pirmojo Anykščių krašte klojimo teatrų festivalio – IV Lietuvos klojimo teatrų krivūlės Griežionėlių kaime (Anykščių r.) iniciatorius ir rengėjas (1991 m.), su Viešintų teatru rengė gastroles po Lietuvą, nuolat dalyvavo mėgėjų teatrų festivaliuose Lietuvoje ir Lenkijoje. Buvo Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos narys.
Pagal jo pastatytus spektaklius Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Vakaruškos“ ir Aleksandros Kazakevičienės „Kaip velnias akmenį nešė“ buvo sukurti Lietuvos televizijos videofilmai, o A.Kazakevičienės pjesės „Senovės aidai“ pastatymą įrašė Lietuvos radijas.
V.Germanavičius taip pat vaidino Viešintų klojimo teatro spektakliuose bei sukūrė vaidmenų kine: epizodinį vaidmenį filme „Mėnulio Lietuva“ (režisierius Gytis Lukšas, 1997 m.), partizano V.Vitkausko-Saidoko vaidmenį filme „Vienui vieni“ (režisierius Jonas Vaitkus, 2004 m.).
Jis dalyvavo ir kituose Anykščių rajono kultūrinės veiklos projektuose – statė kalėdinius spektaklius ir pats juose vaidino, su artistų trupe rengė stilizuotus plėšikų išpuolius siaurojo geležinkelio keleivių pramogoms bei kitokias viešąsias etnokultūrines atrakcijas.
V.Germanavičius buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos Boriso Dauguviečio premija (1994 m.), Gintaro ordinu X tarptautinėje klojimo teatrų krivūlėje Klaipėdoje (1997 m.), Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2001 m.). Kaip Viešintų teatro vadovas jis tapo Lietuvos liaudies kultūros centro prestižinio apdovanojimo „Aukso paukštė“ laureatu (2012 m.), buvo šio apdovanojimo nominantas (2006 m.).
Kaip irkluotojas V.Germanavičius yra pasiekęs Lietuvos rekordą. Lietuvos rekordų knygoje įrašyta tolimiausia kelionė kanoja, kurią V.Germanavičius atliko su kitais Vilniaus klajūnų klubo nariais Audroniu Skurvydu ir Vytautu Žaliu 1999 metais.
G.Germanavičienė buvo Anykščių kultūros centro Viešintų skyriaus meno vadovė. Iki 2010 m. ji taip pat dirbo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje teatro mokytoja.
1987–1997 m. ji rengė Viešintų klojimo teatro pastatymus, 1997 m. iš šiame teatre norėjusių vaidinti mažųjų viešintiškių subūrė vaikų folkloro teatrą „Žaginys“ ir buvo šio teatro vadovė, jo pastatymų režisierė ir tautosakos bei mitologijos temomis kuriamų spektaklių autorė dramaturgė.
G.Germanavičienės „Žaginys“ daug kartų tapo teatrų švenčių ir konkursų nugalėtoju ar laureatu.
Už reikšmingą, aktyvią veiklą ir laimėjimus „Šimtakojo“ šventėse G. Germanavičienės vadovaujamas Viešintų teatras „Žaginys“ tapo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kultūros centro, Dainų švenčių fondo įsteigtos nominacijos „Aukso paukštė“ laureatu (2000 m.), buvo dar kartą nominuotas šiam apdovanojimui (2003 m.).
G.Germanavičienė taip pat kūrė scenarijus ir režisuodavo masinius Anykščių krašto kultūros renginius: įvairius vaidinimus Anykščių bažnyčioje, ant Šeimyniškėlių piliakalnio, Arklio muziejuje, Niūronyse, ir kitur.
Už visuomeninę veiklą bei nuopelnus Anykščių krašto kultūrai G.Germanavičienė buvo apdovanota Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2001 m.), pelnė Geriausios Utenos apskrities mėgėjų meno kolektyvo vadovės nominaciją (2006 m.).
Pora užaugino sūnų Daumantą, kuris šiuo metu gyvena užsienyje.
 |
| 15min.lt nuotr./V.Germanavičius (viduryje) rengdavo stilizuotus plėšikų išpuolius prieš siaurojo geležinkelio, kursuojančio tarp Anykščių ir Rubikių, keleivius. Pats jis vaidindavo Tadą Blindą |
