Respect ūkininkams! Atvažiavo su savo transformeriais, tvarkingai išsirikiavo, kas atrodo dar grėsmingiau. Miestelėnai nuščiuvę, lyg būtų pamatę ateivius. Staiga suprato, kad ne jie centras, o veikiau pakraštys, lūšnynų gyventojai. Valdžia tuoj suskubo daryti nuolaidas.
Agrarinė kultūra parodė savo galią. Na, o kultūra? „Kultūros barai“ užsiraukė, eilės laukia kiti leidiniai. Portaluose apie kultūrą – paskutinėje vietoje, kažkur laisvalaikyje, nugrūsta į žemiausią lentyną, kai civilizuotame pasaulyje kultūra yra antras puslapis po politikos.
Kultūros darbuotojų atlyginimai, matyt, mažesni už mokytojų. Docentai ir profesoriai skamba gražiai, bet tik ne algalapiuose. Apie paskolas didesniems įsigijimams jiems net mintis į galvą neateina. Aktoriai, dirbdami iki išsekimo, negauna vidutinio atlyginimo. Nepriklausomi teatrai iš Lietuvos kultūros tarybos projektams gauna tiek, kad iš esmės jokio normalaus spektaklio padaryti negali, o ir valstybiniai teatrai, išskyrus nacionalinius, nebegali realizuoti rimtų pastatymų. Problemas galima vardinti be galo.
Aukštos agrarinės kultūros šaliai reikia gyvybiškai, bet ir be kultūros valstybė tampa niekinė. Štai kur problema – politikams trūksta kultūros, o kultūros žmonėms politiškumo. Politikai ūkininkus supras, nes ir patys dažnu atveju kilę nuo ūkio, bet su kultūra sudėtingiau. Išeitis viena – išeiti į gatves, kaip tai darė mokytojai ar dabar daro ūkininkai, ir pagaliau iškrėsti ką nors nekultūringo, nes matyt tik taip politikai ir valdantieji gali suprasti kultūros svarbą.
