Rašytojas Kazys Saja premiją pelnė už ,,mamutų“ medžiojimą teatre ir prozoje, kino režisierius Mantas Kvedaravičius – už bebaimę dokumentiką, už ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje, rašytojas Rimvydas Stankevičius – už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje, operos solistas Edgaras Montvidas – už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą pasaulio scenose, kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi – už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje, kino režisierė Giedrė Žickytė – už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį.
Komisijos pirmininkas Audrius Stonys.
Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi: „Mūsų egzistencijoje turi būti tamsos ir šviesos kategorijos“
Pirmadienį Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje skirta kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi.
Šiuo metu Niujorke esanti kompozitorė teigė, kad žinia apie jai skirtą Nacionalinę premiją ją pasitiko iš pat ankstyvo ryto. Beje, kaip tik ryte pirmą kartą pasnigo, tad kompozitorės teigimu, tai sukūrė labai šventinę nuotaiką dar net nežinant, ar ji tapo laureate.
„Žinojau, kad netrukus bus paskelbti laureatai, tačiau ryte ramiai išgėriau kavos sąmoningai nejungdama telefono. O paskui pasižiūrėjau ir ten jau buvo pasipylusios sveikinimo žinutės“, – pasakojo Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi, kurios kūrinį „Būties polifonijos“, skirtą Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečiui pažymėti, šiandien vakare Niujorke atliks pianistas Andrius Žlabys.
Visą straipsnį skaitykite: Nacionaline premija įvertinta Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi: „Mūsų egzistencijoje turi būti tamsos ir šviesos kategorijos“
Edgaras Montvidas: „Dainavimo tradicija – tai mūsų DNR“
Pirmadienį Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą pasaulio scenose, skirta operos solistui Edgarui Monvidui.
15min solistą užtiko Berlyne, kur netrukus jis ruošiasi eiti į repeticiją – šį šeštadienį numatomas jo debiutas valstybinėje Berlyno operos scenoje.
Paklaustas, kaip jaučiasi išgirdęs apie aukščiausią kultūros ir meno apdovanojimo paskyrimą jam, solistas teigė, kad pirmoji sveikinimo ir jaudulio banga jau atslūgo, rankos nustojo drebėti, o jausmai nurimo. Tačiau jis neslėpė džiaugsmo šiuo įvertinimu.
15min solistą užtiko Berlyne, kur netrukus jis ruošiasi eiti į repeticiją – šį šeštadienį numatomas jo debiutas valstybinėje Berlyno operos scenoje.
Paklaustas, kaip jaučiasi išgirdęs apie aukščiausią kultūros ir meno apdovanojimo paskyrimą jam, solistas teigė, kad pirmoji sveikinimo ir jaudulio banga jau atslūgo, rankos nustojo drebėti, o jausmai nurimo. Tačiau jis neslėpė džiaugsmo šiuo įvertinimu.
„Nors aš niekada nestygau dėmesio savo šalyje nei iš muzikos bendruomenės, nei iš klausytojų, tačiau gauti tokį apdovanojimą yra be galo miela ir džiugu. Ši premija – savotiškas antspaudas, kad pasiekiau aukščiausią kartelę, todėl dabar bus svarbu išlaikyti tokį lygį ir pateisinti Nacionalinės premijos laureato vardą“, – kalbėjo E.Montvidas.
Visą straipsnį skaitykite: Nacionaline premija įvertintas Edgaras Montvidas: „Dainavimo tradicija – tai mūsų DNR“
Kino kritikas: „Neužbaigti liko bent trys Manto filmai“
Kino kritikas Edvinas Pukšta 15min teigė, kad dabar Mantui Kvedaravičiui skirtais apdovanojimais sunku džiaugtis, nes visi žino, kad už savo kūrybą režisierius sumokėjo aukščiausią kainą – savo gyvybę.
„Mantas turėjo daug kūrybinių ambicijų, jis svajojo savo dokumentiką rodyti Kanų kino festivalyje, svajojo apie geriausios dokumentikos nominaciją ir dabar, tarsi, jo svajonės išsipildė. Tačiau šie laimėjimai, apdovanojimai yra pažymėti tragiškos lemties, kuriais džiaugiantis apima labai dviprasmiški jausmai“, – kalbėjo kino kritikas.
E.Pukšta priminė, kad savo kūrybinę kelią Mantas pradėjo filmu „Barzakh“, kuriame nelegaliai, rizikuodamas pasakojo apie Čečėnijoje be žinios dingstančius žmones. „Šis filmas parodo Manto, kaip režisieriaus unikalumą – jam rūpėjo žmonės, kurie gyvena kritinėmis sąlygomis. Jis nebijojo peržengi savo komforto ribų ir leisti į rizikingą kelionę. Tą patį jis padarė ir kurdamas paskutinį savo filmą „Mariupolis 2“, – teigė kritikas.
Jo žiniomis, ir Mariupolio medžiagos buvo gerokai daugiau, nei panaudota filme „Mariupolis 2”, tad visa tai dabar yra M.Kvedaravičiaus kino paveldas, kuris gal kažkada taps filmais.
Visą straipsnį skaitykite: Kino kritikas apie Nacionaline premija pagerbtą M.Kvedaravičių: „Neužbaigti liko bent trys Manto filmai“
R.Stankevičius: „Klasika – tas pagrindas, ant kurio aš stoviu“
Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas rašytojas Rimvydas Stankevičius sako, jog kertinis žodis šiame apdovanojime yra „nacionalinė“, nes tik tokia kultūra yra išskirtinė.
„Mano galva, kiekviena tauta daugiausiai, ką gali padaryti, sukurti – tai nacionalinė kultūra. Pažiūrėkime, senovės Graikija – jau kiek šimtmečių nėra, o jų nacionalinė kultūra dar tebesvaigina sielas ir širdis po šiai dienai“, – BNS pirmadienį sakė R.Stankevičius.
Anot jo, vykstanti globalizacija turi ir pliusų, ir minusų, o vienas jų – blunkantis nacionalumas.
„Viskas darosi standartiška, vienoda, o būtent nacionalinė kultūra yra išskirtinė. Mes nebūsim niekuo įdomūs, darydami tą patį, ką daro visi. Čia yra ir tautosakos, ir prigimties, ir istorijos sankloda. Jei kažkam atrodo, garbingiems žmonėms, kad mano poezija prisideda prie nacionalinės kultūros kūrimo – tai aš esu devintam danguj“, – teigė rašytojas.
Jis tvirtino sutinkantis su jam paskelbta nominacija „už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“.
„Rašau tai, kas plaukia. Kaip ir, man atrodo, kompozitorius, kuris rašo muziką, nepaiso, ar čia bus modernizmas, ar postmodernizmas, ar simbolizmas. Čia palikime visa tai svarstytojams, mokslininkams, kritikams. Kokia poezija, man patinka, tokią ir rašau. Klasika – tas pagrindas, ant kurio aš stoviu“ – kalbėjo laureatas.
Plačiau skaitykite: Premijos laureatas R.Stankevičius: „Klasika – tas pagrindas, ant kurio aš stoviu“
K.Saja dalį Nacionalinės premijos svarsto skirti Ukrainai
Už viso gyvenimo nuopelnus Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas rašytojas Kazys Saja dalį jos svarsto skirti Ukrainai, sako jo sutuoktinė Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė.
Laureatas šeštadienį dėl širdies problemų atsidūrė ligoninėje. Žurnalistai kalbėjosi su jo žmona.
Ji BNS sakė, kad naujieną 90-ies rašytojas su ja sutiko vienoje Vilniaus ligoninėje, kur yra gydomas, tačiau džiugiai.
„Jį tai, žinoma, pradžiugino. Jis pats juokauja, nes tai jau ketvirtas kartas, kai jis siūlomas. Sako: trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas – išsipildo. Džiaugiamės“, – pirmadienį kalbėjo rašytojo sutuoktinė.
„Dabar reikės galvoti, kaip kaip nors paremti Ukrainą – ši mintis visada buvo, jis tą dalyką svarsto. Čia bus proga – bandysime arba per Ukrainos ambasadą, arba per Joną Ohmaną, kaip tai galima skirti. Reikia, būtina padėti šitai šaliai“, – teigė ji.
Išsamiau: Nacionalinės premijos laureatas Kazys Saja apie premiją sužinojo ligoninėje: sustreikavo širdis
Giedrė Žickytė: „Dėkoju savo herojams ir savo komandai“
15min susisiekus su dokumentinių filmų režisiere G.Žičkyte ji, kaip įprasta kūrėjai, buvo darbų sūkuryje.
Pasiteiravus, kaip ji jaučiasi įvertinta svarbiausiu Lietuvos meno ir kultūros apdovanojimu, laureatė teigė: „Šis apdovanojimas skirtas ne tik man, bet ir visų mano filmų herojams. Jų dėka augu, kaip žmogus, tad esu nepaprastai dėkinga ir laiminga.“
Pašnekovė akcentavo didžiulį savo komandos indėlį: „Juk filmai gimė ne mano vienos dėka.“
Iš kieno pirmojo sužinojo apie laimėjimą režisierė neatskleidė, tačiau patvirtino, kad šiuo metu žinutės plaukte plaukia į jos mobilųjį telefoną.
Taip pat skaitykite: Nacionaline premija įvertinta Giedrė Žickytė: „Dėkoju savo herojams ir savo komandai“
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.
Kas tapo 2021-ųjų laureatais?
Tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius – už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis.
Choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis – už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą.
Menotyrininkė Agnė Narušytė – už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją.
Aktorius Vidas Petkevičius – už įtaigius vaidmenis teatre ir kine.
Fotomenininkas Remigijus Treigys – už laiko ženklų poetiką fotografijoje.
Etnomuzikologė Daiva Vyčinienė – už folkloristikos aktualizavimą.
