„Taip yra keli režisieriai, kurie susidomėjo knygos ekranizacija. Tiesa, aš neįsivaizduoju amerikiečių aktorių vaidinant lietuvių personažų. Tai turėtų būti lietuviai. Tiesa, aš neturėsiu galios tai spręsti, bet aš turiu vilties, kad toks filmas apskritai atsiras“, – sakė R.Šepetys.
Kitais metais šios knygos pristatyti R.Šepetys keliaus į Japoniją, Singapūrą ir Malaiziją, šiemet jau aplankė beveik visą Europą.
„Ten pristatysiu jūsų, o ne savo istoriją, nes aš tesu Rūta Šepetys, kuri net lietuviškai nekalba“, – kelis kartus skaitytojams pabrėžė, kad nesisavina savo parašytos knygos, rašytoja.
Kol kas knyga apie Lietuvos tremtinius Sibire rašytojos nepavertė ir milijoniere. Ji tebedirba kitą darbą, o didžiąją dalį už knygą uždirbtų pinigų gauna ją išleisti sutikusi leidykla.
„Pinigai iš tarptautinės leidybos tenka leidyklai „Penguin“, o ne man. Ir man negaila, tai juk mano pirma knyga. Kita vertus rinkodaros prasme leidykla dirbo labai daug ir ši leidykla labai daug prisidėjo prie žinios apie Lietuvos istoriją skleidimo po pasaulį“, – sakė R.Šepetys.
Didžiulio populiarumo sulaukusi knyga JAV šiuo metu leidžiama pakartotinai. Be to, leidėjas, pamatęs stulbinančią sėkmę, pageidauja, kad R.Šepetys parašytų dar dvi knygas Lietuvos partizanų ir pabėgėlių tematika.
Be to, R.Šepetys dar yra parašiusi knygą nesusijusią su Lietuva. Jos knyga apie amerikietę prostitutės dukrą pasirodys 2013-aisiais.
Lietuviai ypatingai drąsūs
Rašytoja susirinkusiesiems pasakojo, kaip jai kilo mintis rašyti knygą apie Lietuvos tremtinius. Pasak jos, pirmą kartą tokia mintis blykstelėjo besilankant pas giminaičius Panevėžyje, kai jiems pasakojant apie ištremtus protėvius, rašytoja suprato, kad nieko apie tai nežino.
„Mano giminės praleido 10-15 metų Sibire ir aš nieko apie tai nežinojau, nors tai buvo mano šeimos istorijos dalis. Tada aš suvokiau, kad apie Stalino nusikaltimus, apie tuos siaubingus dalykus daug kas nieko nežino, kad auga visa karta, kurie yra beveidžiai“, – pasakojo R.Šepetys.
Kodėl rašyti tokia tema reikia jaunos amerikietės, kodėl lietuviai patys negalime to padaryti? – klausė vertėja.
Rinkdama informaciją knygai R.Šepetys teigė labai daug supratusi apie lietuvybę ir drąsą.
„Aš maniau, kad atvykusi į Lietuvą sužinosiu daug apie istoriją, apie trėmimus, bet labai daug sužinojau ir apie save. Tiesa, ne visi tie atradimai mane džiugina“, – sakė rašytoja.
Pasak jos, susitikusi su buuvusiais tremtiniais ji klausdavo. kaip laimėti tą loteriją „gyvenimas ir mirtis“, ko reikia, kad išgyventum tai, ko išgyventi neįmanoma.
„Supratau, kad yra labai daug herojų“, – pasakojo rašytoja.
Taip pat rašytoja teigė iš pradžių maniusi, kad ta drąsa užšifruota lietuvių genuose. Tačiau nuvykusi į simuliacinį kalėjimą Latvijoje, kur žmonės kalėjimo sąlygomis praleidžia vos vieną parą, rašytoja suprato, kad pati ji, nors ir turinti lietuviškų genų, toli gražu ne drąsuolė.
„Šalia manęs gulėjo vaikinas ir prašė pagalbos, o aš apsimečiau, kad jo nematau. Buvo labai sunku suprasti, kad aš bailė, kad aš neturiu tos drąsos, kuri jums, atrodo, ji yra įgimta“, – sakė rašytoja.
Kodėl neparašė lietuviai?
Į susitikimą su R.Šepetys atvyko ir jos knygos vertėja Lina Būgienė. Ją rašytoja vadino knygos bendraautore itin pagelbėjusia knygoje atsisakyti „amerikietiškų kvailysčių“.
„Tiesą sakant, kai man pasiūlė šitą knygą versti aš š pradžių susiraukiau ir galvojau: nenoriu. Galvojau, ką amerikietė, kuri gimusi Amerikoje gali pasakyti apie tokią patirtį. (...) Bet aš pradėjau skaityti ir supratau, kad ją būtinai reikia versti ir išleisti, nes ji labai įtaigi“, – pasakojo vertėja, kuri pati augo tremtinių šeimoje
L.Būgienė stebėjosi, kad knygą tokia tema ėmėsi rašyti ne Lietuvos rašytojai: „Kodėl rašyti tokia tema reikia jaunos amerikietės, kodėl lietuviai patys negalime to padaryti?“.
Susitikime su rašytoja vertėja prisipažino, kad siekdama istorinės tiesos, šią knygą davė paskaityti ir savo mamai, kuri pati buvo ištremta į Sibirą 1941 metais. Vertėja su savo mama išties rado keletą amerikietiškų dalykų tremtinių istorijoje.
„Elena Vilkas virto Vilkiene“, „Jonas virto Jonuku“, „Janina tapo Janyte“, – pasakojo vertėja.
Be to, iš lagerio „dingo“ dušai ir kava, o juos pakeitė geležiniai dubenys ir arbata.
