Makabriškais piešiniais virstantys engiamų moterų balsai
Afganistanas dažnai patenka į nepalankiausių gyventi moterims valstybių sąrašą. Dėl įsitvirtinusio Talibano didžioji dalis jų yra neraštingos, o nuotakomis tampa nesulaukusios nė 16 metų. Tokios padėties nepakentusi afganė Malina Suliman išėjo į gatves tikrąja to žodžio prasme – ėmėsi grafičių meno.
Priešingai nei nelegalūs dailininkai Europoje, M.Suliman policijos nebijo. Ji ryžtasi dar didesnei grėsmei – rizikuoja būti nužudyta arba apipilta rūgštimi. Jai ne tik nesaugu piešti gatvėje, bet ir būti be vyro palydos viešumoje apskritai – kiekvieną kartą sulaukia lavinos keiksmų ir priekabiavimo. Nors nesigilina į formą, o skuba perduoti žinutę, užtrunka gerokai ilgiau nei jos kolegos, kadangi ne visada rasdama purškiamų dažų į pagalbą telkiasi akrilinius bei teptuką.
Menininkė tokią protesto formą pasirinko dėl paprastos priežasties – į jos rengiamas parodas galėtų ateiti tik vyrai, o gatvėje moterys į kūrinius gali žvilgtelėti bent akies krašteliu. Kiekviename piešinyje vaizduojanti burka apsirengusį skeletą, M.Suliman teigia, jog fizinis apdangalo panaikinimas nėra vienintelis jos tikslas. Svarbiausia, kad moterys įgautų lygias teises ir turėtų galimybę mokytis.
