Paraiškoje yra 148 1940–1965 metų dokumentai, saugomi 31 atminties įstaigoje.
Pateiktoje kolekcijoje – tremtinių, politinių kalinių laiškai iš tremties, atminimų albumėliai, atvirukai, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.
„Šia paraiška norime prisiminti ir pagerbti tuos, kurie nukentėjo nuo totalitarinio režimo žiaurumų – jų rašytuose laiškuose artimiesiems ant beržo tošies išskaitome kančią, badą, liūdesį ir Tėvynės bei artimųjų ilgesį“, – sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.
„Šie ypatingi egodokumentai, kurių nėra išlikę daug, mums byloja ir apie jokiomis represijomis nenumaldomą troškimą gyventi, palaikyti ryšį su brangiais žmonėmis, išsaugoti savo kultūrinę tapatybę, viltį“, – tvirtino ji.
Lietuvoje šį ypatingą dokumentinį paveldą saugo Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, Lietuvos ypatingasis archyvas, Panevėžio kraštotyros muziejus, S. Nėries memorialinis muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Kauno IX forto muziejus.
Į UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“ dabar įtraukti 494 įrašai.
Šis tarptautinis registras yra programos „Pasaulio atmintis“, kuria siekiama skatinti atminties institucijų bendradarbiavimą siekiant išsaugoti ir užtikrinti prieigą prie dokumentinio paveldo, dalis.
Registre „Pasaulio atmintis“ jau įrašytos trys su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, Liublino unijos aktas.
Tikimasi, kad sprendimas dėl Sibire rašytų laiškų ant beržo tošies kolekcijos įtraukimo į registrą bus paskelbtas 2025 metų gegužės mėnesį.
