Kaip ir kasmet, bibliotekos daugiausiai – 96 proc. – leidinių įsigijo lietuvių kalba.
Populiariausi pagal formą – spausdinti leidiniai, jie sudarė 99 proc. visų įsigijimų.
Anot ministerijos, pagal sritis pirmenybė teikta grožinei literatūrai, šie leidiniai sudaro 83 proc. visų viešųjų bibliotekų fondo atnaujinimų.
Viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti pernai skirta 2,7 mln. eurų.
Bibliotekos per metus pasipildė filosofijos ir sociologijos (3,9 proc.), socialinių mokslų (3,3 proc.), taikomųjų mokslų (2,5 proc.) leidiniais, taip pat geografijos, biografijų ir istorijos dokumentais (2,9 proc.). Beveik trečdalis viešosiose bibliotekose įsigytų leidinių skirti vaikams.
Pernai Vilniaus, Kauno, Alytaus miestų ir Kauno bei Jurbarko rajonų savivaldybių gyventojai savo viešosiose bibliotekose turėjo didžiausią naujų leidinių pavadinimų asortimentą – daugiau kaip po 1,2 tūkstančio.
Pasak pranešimo, be Kultūros ministerijos skiriamo valstybės biudžeto finansavimo naujiems leidiniams prie jų įsigijimo finansiškai prisideda ir savivaldybės. Pernai periodinių leidinių prenumeratai jos skyrė daugiau kaip 674,5 tūkst. eurų.
Kaip rodo ataskaitos, penktadalis savivaldybių skyrė lėšų ne tik periodikos prenumeratai, bet ir papildomai knygoms įsigyti – skirta beveik 114 tūkst. eurų.
Šįmet naujoms knygoms ir leidiniams įsigyti numatyta 288 tūkst. eurų daugiau nei pernai – iš viso 3 mln. eurų.
Anot Kultūros ministerijos, tai leis sustiprinti viešųjų bibliotekų pajėgumus ir sudarys sąlygas sistemingai skatinti skaitymą, ugdyti gyventojų įvairiapusį raštingumą, prisidėti prie atviros, empatiškos ir pilietiškos visuomenės kūrimo.
