Literatūra / „Amerikana“
Pastarojo laiko atradimas pianistei tapo Nigerijos rašytoja Chimamanda Ngozi Adichie, kurios asmenybė ją sužavėjo. Apie ją M.Finkelštein sužinojo žiūrėdama „Trevor Noah“ pokalbių šou, kuriame rašytoja „meistriškai apibrėžė feminizmą ir jo vietą dabartyje – jautriai ir aktualiai“:
„Peržiūrėjau daugybę pokalbių ir jos skaitomų pranešimų, kuriuose ji nuostabiai laviruoja tarp mokslinio ir asmeninio priėjimo prie temų.“
Muzikantę sudomino Ch.N.Adichie drabužių stiliaus deriniai, nes kiekvienam viešam pasirodymui ji renkasi jaunųjų Nigerijos dizainerių darbus, taip kurdama savo šalies kūrėjų matomumą.
„Mano susižavėjimui augant, pasirodė jos knyga „Amerikana“ lietuvių kalba. Šviežias rašytojos literatūrinis balsas pasakoja apie vidines žmonių istorijas, o nejučia užkabina ir politinius kontekstus. Vėl grąžina prie žmonių istorijų ir atveria jų tamprias sąsajas“, – teigė M.Finkelštein.
Kinas / „Svajotojai“
„Vienas svarbiausių filmų mano gyvenime yra Bernardo Bertolucci „Svajotojai“. Filmą pamačiau paskutinėse klasėse mokykloje ir jis mane šokiravo – negi kinas gali būti toks hedonistiškai malonus ir laisvas? Pirmą kartą stebėjau istoriją, besiveriančią per seksualumą, poetiškumą, idealistišką herojų grožį ir tarpusavio ryšį.
Viename savo interviu režisierius atskleidė, kad jam būdas susitikti su žiūrovu yra „per malonumą“. Labai dažnai grįžtu prie šios minties ir mąstau, kaip ją galiu įprasminti savo meninėje veikloje – kuriant malonumo situacijas klausytojui.“
Spektaklis / „Transverse Orientation“
Labiausiai įsiminęs spektaklis pastaruoju metu – Dimitrio Papaioannou „Transverse Orientation“: „Modernaus grožio poema, deklamuojama per žmogaus kūno judesius ir subtilius scenografijos elementus. Sunkiai įvardijamas malonumas stebėti prieš akis besiskleidžiančią sceninę kompoziciją.“
Muzika / Panayiočio Kokoro kūryba
„Graikų kompozitoriaus Panayiočio Kokoro kūryba man iš profesinės pusės yra didelis atradimas. Jo muzika kuria šviežią kalbą, laviruojančią tarp tradicijos ir modernumo. Įprastais muzikos instrumentais atliekama muzika skamba kaip elektroniniai eksperimentai, be to, jaučiasi, kaip itin prasminga akademinės muzikos tradicijos tąsa.
Labai rekomenduočiau susirasti jo kūrinį „Hippo“ ir klausant turėti omenyje, kad jis atliekamas klarnetu, smuiku ir fortepijonu, naudojant išplėstines muzikos atlikimo technikas.
Spalį „Operomanijos“ rengiamame festivalyje NOA bus pristatytas sceninis darbas „The Urban Tale of a Hippo“. O tai, kad galime dirbti su šiuo vizionieriu, man yra vienas didžiausių profesinių malonumų.“
Paroda / „The Weather Project“
Pasak M.Finkelštein, Olafuras Eliassonas publiką kviečia į sensorinius potyrius meninėse erdvėse:
„Jo kuriamos instaliacijos estetiškai įstabios, tačiau kartu gali būti universaliai interpretuojamos – kiekvienas gali rinktis laiko tarpsnį ar impulsyvią asociaciją, kuri kūrinį asmeniškai įprasmina.
Vienas ikoniškiausių jo darbų „The Weather Project“ mane nuvedė į asmeninius apmąstymus apie viltį, gamtos diktuojamą cikliškumą ir nepriklausymą nuo žmogaus veiksmų, nes vis dėlto nesvarbu, kas bevyktų pasaulyje ar asmeniniame gyvenime – saulė visuomet pakyla.“
