„Šiandien įteikiame naują premiją, kokios Lietuvoje dar neturėjome, – už literatūros kritiką. Dabar kritikai nėra lengvi laikai, todėl ilgus metus svarstėme, kad turėtų atsirasti paskata literatūros kritikams. Profesoriaus Vytauto Kubiliaus asmenybė šiai premijai atrodė tinkamiausias vardas, tinkamiausia simbolinė figūra, – pristatydamas premiją, sakė LLTI direktorius Mindaugas Kvietkauskas. – Vytautas Kubilius ilgus metus buvo vienas didžiausių mūsų instituto autoritetų, su jo darbais siejame mūsų dabartinius vertybinius orientyrus ir nuostatas. Ši premija įsteigta, siekiant tokias literatūros kritikų asmenybes skatinti, jų darbus remti ir padaryti pastebimus, taip pat skatinti gyvą visuomenės domėjimąsi literatūra ir jos vertinimu.“
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vytauto Kubiliaus vardo premijos už literatūros kritiką teikimas. |
Lapkričio 22 dieną susirinkusi vienuolikos narių komisija, kurią sudarė literatūros kritikai ir mokslininkai, iš keturių pretendentų pirmosios premijos laureatu išrinko V.Kukulą už jo literatūros apžvalgas „Nemuno“ žurnale 2011 metais.
„Mūsų sprendimą nulėmė Valdo Kukulo fenomenas – jis taip pat kaip ir V.Kubilius buvo nepriklausomas žmogus, kuris atvirai sakė savo mintis ir nuomonę, labai atidžiai sekė literatūrinį gyvenimą ir buvo aistringas literatūros skaitytojas – tokių dabar mažai belikę. Jis pastebėdavo jaunuosius kūrėjus, naujus reiškinius, tačiau juos vertindavo ankstesnių kūrinių kontekste, – sprendimą aiškino komisijos pirmininkas, profesorius Kęstutis Nastopka. – Mano manymu, V.Kukulas yra lemtingas pirmasis V.Kubiliaus vardo premijos laureatas.“
Vietoj pernai Anapilin iškeliavusio premijos laimėtojo diplomą ir knygų piramidę atsiėmė jo žmona D. Kažukauskaitė-Kukulienė.
 |
| BFL/Vyganto Skaraičio nuotr./Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė |
„Iš tikrųjų viskas turėtų būti kitaip. Dabar aš turėčiau būti darbe, žvilgčioti į laikrodį ir galvoti, ar Valdas apsirengė tą gražiąją liemenę ir ar tik vietoj gražios proginės padėkos kalbos nekalba labai aštriai apie politiką, naudodamasis, kad čia yra su ja susijusių ausų, – su lengva ironija ir neslepiamu liūdesiu kalbėjo laureato žmona. – Aš galiu tik paliudyti, jis buvo iš tiesų nepriklausomas – gal tas ilgas buvimas namuose ir retesnis bendravimas rašytojų bendruomenėje jam suteikė drąsos kalbėti taip, kaip jam atrodo. Jis buvo drąsus ir be galo sąžiningas, neleido sau rašyti apytikriai ir kiekvieną mintį paremdavo savo vertybėmis, kaip jis jas įsivaizdavo.“
Gėlių puokštę D.Kažukauskaitei-Kukulienei įteikė ir šios premijos rėmėjų – Kubilių šeimos – atstovas, profesoriaus V.Kubiliaus sūnus Andrius Kubilius.
 |
| BFL/Vyganto Skaraičio nuotr./Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė ir Andrius Kubilius |
„Labai nuoširdžiai noriu savo, sesers ir visos mūsų šeimos vardu padėkoti instituto darbuotojams, kad jų dėka ir gimė tėvo vardą bei atminimą įprasminanti premija. Tėvas savo darbuose kritiškai vertino ne tik literatūrą, bet ir visus visuomenės procesus. Manau, tai jungia jį su V.Kukulu, kurio viešo gyvenimo kritiką ir aš pats asmeniškai dažnai pajusdavau, – prisipažino A.Kubilius. – Kai vaikystėje dėl tėvo darbo buvo periodiškai susipykstama su kaimynais, supratau, kad kritika – gana pavojingas reikalas. Tačiau dabar, kai vėl pradedu parlamentinės opozicijos laikotarpį, jaučiu glaudžią sąsają su savo genetika ir beveik jaučiu malonumą.“
Premijos iniciatoriai ir rėmėjai išreiškė viltį, kad šis įvertinimas literatūros kritikams nuo šiol bus teikiamas kasmet ir taps vertinga tradicija.
