Juo tapo Valdemaras Kukulas (po mirties) už naujausios lietuvių literatūros apžvalgas, išspausdintas literatūros ir kultūros leidiniuose 2011 metais.
Literatūrologas, habilituotas daktaras V.Kubilius, baigęs 1952 m. Vilniaus universitetą, 1955–2001 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos (iki 1990 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros) institute, atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą buvo jo profesorius.
Sovietmečiu V.Kubilius neoficialiai laikytas principingiausiu literatūros vertintoju, savo straipsniais bei knygomis teigęs literatūros ir meno, kaip svarbiausio tautos gyvastingumo įrodymo, svarbą.
Nepriklausomybės pradžioje V.Kubilius aktyviai įsijungė į visuomeninį gyvenimą, buvo Piliečių chartijos pirmininkas.
V. Kubiliaus premiją 2012 m. įsteigė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Ji teikiama minint mokslininko gimtadienį už 2 pastarųjų metų darbus iš XX–XXI a. literatūros: esmines problemas iškeliančią kritikos arba mokslo knygą arba už publikacijų ciklą.
Premija siekiama atskleisti literatūros kritikų ir mokslininkų darbo prasmę – būti tarpininkais tarp rašytojų ir skaitytojų, formuluoti literatūros kriterijus, skleisti šiuolaikinę literatūrą.
Premiją skiria komisija, sudaryta iš vienuolikos literatūros kritikų ir mokslininkų iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos rašytojų sąjungos, aukštųjų mokyklų lituanistinių katedrų.
Valdemaras Kukulas (1959–2011) – poetas ir literatūros kritikas, eseistas ir žurnalistas.
Jo intelektuali, problemiška ir sociali literatūros kritika skaitytoją įtraukia, provokuoja, skatina sutikti su kritiku arba ginčytis su juo.
Vertinimo komisija pabrėžia, kad V.Kukulas buvo kritikas iš pašaukimo: jis stebėjo literatūros procesą, kaip visumą, perskaitydavo ir įvertindavo visą pasirodantį literatūros srautą, nesirinkdamas mėgstamų ir nemėgstamų autorių.
