„Mus taip vadino... Tačiau visi išeiname, nieko nėra amžino. Dabar išėjo Justinas, 2007 metais Alfonsas, tas pats juk laukia ir manęs“, – „15min“ sakė poetas, kaip ir J.Marcinkevičius, gimęs 1930 metais.
Anot populiaraus eilėraščių ir dainų kūrėjo, visi „trys muškietininkai“ turėjo savas nišas, vienas kitam niekada netrukdė.
„Pagrindinė Justino tema buvo tauta, jos kalba ir istorija. Niekas kitas iš mano kartos šios temos taip ryškiai neplėtojo. Alfonsas per istoriją, per buitį mėgino paaiškinti žmogaus jausenas, jis buvo daugiau tokio valstietiško tipo poetas. Apie save pats kalbėti nenoriu. Tegul kalba kiti“, – teigė A.Baltakis.
Jo manymu, Lietuva neteko didžiausio XX a. antros pusės poeto. „Taip sakau ne dėl to, kad jis – mano draugas. Justinas buvo tikras tautos poetas, jį mylėjo, gerbė, skaitė labai daug žmonių. Sunku pasakyti ką nors daugiau... Netekau labai gero draugo“, – kalbėjo poetas.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogaus talentas, pasiekimai, nuopelnai kultūrai įvertinami tik po mirties.
„Justino indėlį mūsų tautai, mūsų kultūrai, mūsų poezijai mes visi, tikiu, supratome dar esant jam gyvam. Ir niekada niekada to nepamiršime“, – mintimis dalijosi A.Baltakis.
