Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pranešama, kada bus galima atsisveikinti su Lietuvos maestro Algirdu Vyžintu

Rugpjūčio 5 d. eidamas 96-uosius metus Anapilin išėjo Maestro – profesorius Algirdas Vyžintas, pranešė Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugija. Trečiadienį pranešta, kur bus galima su juo atsisveikinti.
Algirdas Vyžintas
Algirdas Vyžintas

Informacija dėl laidotuvių:

Šv. Mišios vyks trečiadienį, 18.00 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, Vilniuje.

Antakalnio g.1, Vilnius.

Atsisveikinimas visuomenei su Didžiuoju Maestro profesoriumi:

ketvirtadienį 10.00 val.16.00 val.

Laidojimo namuose – Olandų g. „Vilniaus laidojimo rūmuose“.

Adresas: Olandų g. 22, Vilnius.

Laidotuvės

Ketvirtadienį

16.00 val. urna. išnešama iš laidojimo rūmų ir bus išlydima į Sudervės kapines.

Nusipelnęs kūrėjas

„Lietuva ir pasaulis neteko Didžiojo MAESTRO, iškilaus muziko, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalieriaus, etnomuzikologo, chorų ir orkestrų dirigento, birbynininko, edukologo, profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro, tautinių instrumentų, liaudiškos muzikos puoselėtojo. Ilgamečio Lietuvos Dainų švenčių vyriausiojo dirigento, pasaulio lietuvių Dainų šventės fondo steigėjo, vadovo, Lietuvos muzikų sąjungos nario“, – rašoma pranešime.

Maestro profesoriui Algirdui Vyžintui buvo suteikta – nusipelniusio artisto vardas, nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, Lietuvos meno kūrėjo statusas, Jono Švedo I premija.

Utenos krašto Garbės piliečio vardas, Vyžuonų miestelio (Utenos r. sav.) Garbės piliečio vardas. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

Šviesios atminties profesorius Algirdas Vyžintas gimė 1929 metų liepos 30 dieną Vyžuonų miestelyje, Utenos rajone. Vaikystėje savarankiškai išmoko groti armonika ir akordeonu. Baigęs Utenos gimnaziją, 1949–1951 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo žurnalistiką, akordeonu akompanavo tautiniams šokiams, solistams ir vokaliniams ansambliams, koncertavo kaip solistas.

Sovietų valdžiai tėvą, vyresnįjį brolį ir seserį ištrėmus į Sibirą – Krasnojarską, pradėtas persekioti ir pašalintas iš universiteto. Buvo įstojęs į Klaipėdos mokytojų instituto antrąjį kursą, bet ir iš ten pašalintas.

1951 m. nuvyko į Eržvilką ir pradėjo dėstyti muziką bei vadovauti moksleivių chorui vidurinėje mokykloje, suorganizavo miestelio ir jo apylinkių 70 dalyvių mišrųjį chorą, rengė koncertus, dalyvavo dainų šventėse.

1953–1955 m. Skaudvilės kultūros namų direktorius ir vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, moksleivių ir suaugusiųjų chorų bei kaimo kapelos vadovas. Chorus organizavo buvusio Skaudvilės rajono kaimuose, rengė dainų šventes Skaudvilėje ir jos apylinkėse – Bijotuose ir Girdiškėje. Su Skaudvilės mišriuoju choru koncertavo Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, 1955 m. respublikinės dainų šventės konkurse pelnė pirmąją vietą.

1955–1960 m. A. Vyžintas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo lietuvių liaudies instrumentus ir dirigavimą. 1957–1964 metais buvo Respublikinių liaudies meno rūmų Muzikos skyriaus vyr. metodininkas ir vedėjas.

Daug prisidėjo prie rajoninių ir respublikinių dainų švenčių bei kitų kultūros renginių organizavimo. 1960–1970 metais Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume dėstė dirigavimą ir birbynės specialybę, vadovavo liaudies instrumentų orkestrui, kurį parengė 1965 ir 1970 m. respublikinėms dainų šventėms.

1960–1975 metais Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentų dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ meno vadovas ir dirigentas, Muzikos ir Estetinio lavinimo katedrų dėstytojas. Ansamblį parengė 1965, 1970 ir 1975 metais respublikinėms bei Baltijos respublikų studentų dainų šventėms „Gaudeamus“, prizinių vietų su juo pelnė įvairiuose konkursuose, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje.

Nuo 1975 m. rudens A. Vyžintas Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Liaudies muzikos katedros įkūrėjas ir vedėjas, nuo 1978 m. docentas, 1983 m. Leningrade apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją, nuo 1985 m. profesorius, 1983–1989 m. fakultetų prorektorius. Suorganizavo studentų liaudies instrumentų orkestrą, kurį parengė 1980 ir 1985 m. respublikinėms dainų šventėms bei Baltijos respublikų studentų dainų šventėms „Gaudeamus“. 1975 metais Klaipėdos 41-ojoje profesinėje technikos mokykloje subūrė moksleivių ir darbuotojų dainų ir šokių ansamblį, kuriam vadovavo apie aštuonerius metus. Kolektyvą parengė 1980m. respublikinei dainų šventei, su juo dažnai koncertavo, pirmųjų vietų pelnė meno mėgėjų apžiūrose, koncertavo 1985 metais XII Pasaulinio jaunimo ir studentų festivalio dalyviams Maskvoje.

Nuo 1989 metų pedagogas Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto Muzikos katedros vedėjas, nuo 1990 metų direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams.

Nuo 1992 metų Lietuvos muzikos akademijos Liaudies instrumentų katedros profesorius, nuo 1993 m. šios katedros vedėjas. Algirdas Vyžintas buvo Skaudvilės rajono dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas, 1964, 1965, 1970, 1975, 1980, 1985 ir 1987 metais respublikinių dainų švenčių ir 1998 metais II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas, taip pat Baltijos respublikų studentų dainų švenčių konsultantas, įvairių meno komisijų narys, meno mėgėjų apžiūrų ir konkursų žiuri narys bei pirmininkas, Vilniaus ir Klaipėdos miestų Liaudies instrumentinės muzikos tarybos pirmininkas, 1991–1997 metais instrumentinės liaudies muzikos draugijos „Kanklės“ pirmininkas, 1994 metais I Pasaulio lietuvių dainų šventės Lietuvoje fondo steigėjas ir pirmininkas.

Velionis visuomet pasižymėjo didžiule inteligencija, pagarba kolegoms ir studentams, reiklumu sau ir kitiems. Profesoriaus lietuvių tautinių instrumentų orkestro vizija iki šiol yra gyva, originali, nepaliaujanti stebinti Lietuvos ir pasaulio instrumentologų bei klausytojų.

Šviesios atminties Maestro profesorius Algirdas Vyžintas mums paliko neįkainojamą indėlį tautinės, liaudiškos muzikos tyrinėjimų baruose. Didis jo rašytinis palikimas liko ateities kartoms.

Velionis A.Vyžintas daugelio mokslinių ir metodinių darbų autorius. Paskelbė daugiau kaip 300 straipsnių. Parašė vadovėlius Birbynės (su P. Samuičiu, 1962 m.), Skudučiai (1975 m.), leidinį Nuo žilvičio dūdelės... (1995 m.), knygas Lietuvių tradiciniai instrumentiniai ansambliai: Istorinė, struktūrinė ir funkcijinė analizė (2006 m.), Lietuvos dainų švenčių tradicija (su kitais, 2013 m.) Monografijas: Jonas Švedas (1978 m.), Stasys Paliulis. Sutartinių ir skudučių keliais. Tautosakininko gyvenimas ir darbai (2002), Pranas Stepulis (2003), Kazimieras Biliūnas. Muzikopedagogo gyvenimo ir veiklos bruožai (2004 m.), Vyžuonos. Kraštas ir žmonės (2006 m.), Ateities kartoms: naujas žvilgsnis į Jono Švedo gyvenimą ir veiklą (2008), Algirdas Vyžintas: gyvenimas – liaudies muzikai (2010 m.), Pranas Tamošaitis: gyvenimas ir veikla (su D. Tamošaityte, 2011 m.), Sudeikiai ateities kartoms (2013 m.), Kultūros ir meno arimuose (2015).

Lietuvos edukologijos universiteto alumnų bendruomenė, šviesiečiai, kolegos, bendraminčiai, pareiškė nuoširdžią užuojautą profesoriaus artimiesiems, buvusiems kolegoms, studentams, Utenos krašto, Vyžuonų miestelio bendruomenėms, talento gerbėjams ir visiems ir jį pažinojusiems.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos