Jam suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.
Dokumente nurodyta, kad šis kultūros paveldo objektas saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui.
Dviaukštė mokykla Ukmergės rajone, Užugirio kaime, A. Smetonos gimtinėje, pastatyta 1935 metais. Dviejų hektarų ploto sklypą jos statybai Užugirio kaime skyrė A. Smetona, finansavo Švietimo ministerija.
Mokykloje veikė keturios klasės, susirinkimų salė, bendra virtuvė ir valgykla, buvo įrengti keli butai mokytojams ir sargui, įvestas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, duše ir voniose tekėjo karštas vanduo. Klasėse veikė elektriniai skambučiai, butuose – radijo antenos.
Įrengus A. Smetonos vasaros rezidenciją gretimame Užulėnio kaime, į mokyklą įvesta elektra.
Mokyklą tuo metu lankė 110 mokinių.
Per Antrąjį pasaulinį karą mokykloje buvo įkurta fronto ligoninė, vėliau keistas mokyklos išplanavimas. Mažėjant vaikų kaimuose 2003 metais mokykla uždaryta, jos patalpose įsikūrė Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas.
Anot Kultūros ministerijos pranešimo, artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys dar keli nauji objektai.
Jau rengiami kultūros ministro įsakymai dėl Didžiosios Daunoravos, Libertavos, Staškūniškio ir Panevėžiuko dvarų sodybų paskelbimo valstybės saugomais.
Šiemet Vyriausybė kultūros paminklu yra paskelbusi Liubavo dvaro sodybą.
Pernai kultūros ministro įsakymais valstybės saugomais paskelbti keturi dvarai: Utenos dvaro sodyba ir Drobiškių, Lipliūnų bei Žemosios Panemunės dvarų sodybų fragmentai.
„Kultūros paveldo objektus paskelbus valstybės saugomais arba kultūros paminklais atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti, tvarkyti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Tiek valstybė, tiek privatūs valdytojai, tiek plačioji visuomenė – visi mes drauge siekiame, kad kuo daugiau kultūros paveldo objektų taptų gyvybingais traukos taškais, liudijančiais mūsų istoriją“, – pranešime sakė kultūros ministras S. Kairys.
Atskirą kultūros paveldo objektų, kuriuos planuojama skelbti valstybės saugomais arba kultūros paminklais, grupę sudaro modernios Lietuvos istorijai svarbūs, partizaninio pasipriešinimo kovas menantys objektai: Labanoro mūšio partizanų kapai, Lietuvos partizanų Kalniškės mūšio vietos kompleksas, Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta Virtukų miške, Pietų Lietuvos partizanų srities vadavietė ir šios srities vado Sergijaus Staniškio-Lito, Vilties, žūties vieta, Rainių kankinių kapas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietė, 1830–1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapas, kiti įvairių sukilimų dalyvių kapai, knygnešių Jurgio Bielinio ir Stanislovo Didžiulio kapai.
Šiemet valstybės saugomu jau paskelbtas Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialinis kompleksas Merkinėje.
Kaip tarpukario Lietuvos istoriją liudijantis objektas valstybės saugomai šiemet paskelbta Kauno gaisrinė, pernai – „Pažangos“ bendrovės rūmai Kaune.
Valstybės saugomu šiais metais paskelbtas dar vieną paveldo objektų grupę – sakralinius objektus – reprezentuojantis Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų kompleksas.
Tokį statusą netrukus numatoma suteikti ir medinės architektūros sakraliniams objektams: Girelės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvei ir Sidarių Šv. Jono sentikių cerkvei.
Šiemet Lietuvoje pažymint Šventojo Juozapato metus, Kultūros ministerija rengia Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis turėtų būti paskelbtas kultūros paminklu.
Taip pat rengiami dokumentai archeologijos paveldą reprezentuojančių objektų – piliakalnių bei kapinynų – paskelbimui valstybės saugomais arba kultūros paminklais.
Kultūros paveldo objektai atrenkami skelbti saugomais atsižvelgiant į nustatytas šių objektų vertingąsias savybes, reikšmingumo kriterijus, jų kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę.
