Iškilminga ceremonija penktadienį vyko gausiai lietuvių gyvenamuose Seinuose.
I.Veisaitei apdovanojimas suteiktas už paribio etoso praktikavimą, kūrybą ir gyvenimo poziciją.
„Irena Veisaitė sugebėjo su supratimu ir užuojauta kitam, sujungti pasaulį iki holokausto ir po holokausto, sujungti žydiškąją ir lietuviškąją tapatybę, sujungti tarpukario inteligentijos pasaulį ir šiuolaikinę tikrovę, ir atvesti tiek daug jaunų, šiuolaikinių žmonių į aukštąją kultūrą. Norisi išreikšti begalinę padėką ir tikėtis, kad Irena, kaip mediume, ir toliau ves mus, kad pasaulis ir istorija nebebūtų baisus sapnas“, – sveikindamas laureatę kalbėjo ceremonijoje dalyvavęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Atviros Lietuvos fondo kūrėja prof. I.Veisaitė savo gyvenimą paskyrė teatro kritikai, studentų ugdymui, pilietinės visuomenės kūrimui tiek nepriklausomoje Lietuvoje, tiek Vidurio ir Rytų Europoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę I.Veisaitė inicijavo daugybę kultūros mainų projektų.
1928 metais Kaune gimusi I. Veisaitė paskelbė per 200 publikacijų Lietuvos ir užsienio spaudoje, yra daugybės vadovėlių bendraautorė ir kelių knygų sudarytoja.
Renginyje Lenkijoje taip pat atidaryta I.Veisaitei skirta paroda, pristatyta Beatos Kalębos į lenkų kalbą išversta ir leidyklos „Pogranicze“ išleista Aurimo Švedo knyga „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“.
Profesorė anksčiau yra pelniusi Tolerancijos žmogaus titulą, Barboros Radvilaitės medalį, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didįjį kryžių, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių ir kitus apdovanojimus.
„Paribio žmogaus“ apdovanojimą įsteigė Seinuose įsikūręs Tautų, kultūrų ir menų fondas „Paribiai“.
„Paribio žmogaus“ titulą taip pat yra pelnęs lenkų poetas Jerzy Ficowski, lietuvių poetas, eseistas Tomas Venclova, estų kompozitorius Arvo Pärt, ukrainiečių eseistas, istorikas ir publicistas Bohdan Osadčiuk ir italų rašytojas Claudio Magris.
