1
Literatūra / „Švelnumas pragare“
„Iš knygos, be tikrai gerai parašyto teksto, tikiuosi ir pažinimo. Visgi knyga turi būti ir naujų žinių šaltinis. Viliuosi, kad tekste rasiu naujų temų, negvildentų idėjų, kad tekstas intriguos ir įtrauks. Yra buvę keli kartai, kai knygos įtraukė mane net iki detektyvinių ieškojimų, kuriems skirdavau gan daug laiko“, – 15min teigė rašytoja.
Vienas pavyzdžių – R.Karvelis bandė išsiaiškinti, kas yra Dovis Pa, parašęs romaną „Vienatvė dviems“. Sužinojusi, kas šis žmogus, rašytoja užmezgė bičiulystę.
Sunku buvo patikėti, kad ten aprašoma tikra „dvasiškai prabudusio“ mafijozėlio, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, emigravusio į Ameriką, istorija.
„O prieš tai buvau įnikusi skaityti visą autoriaus Esu trilogiją „Išbandymas meile...“ Dėl kvailų atsitiktinumų neužmigau (tėvų namuose radau padėtą knygą, kurią sesė nupirko, nes buvo pigi). Taigi jo knygos pasipainiojo po akimis ir rankomis. Sunku buvo patikėti, kad ten aprašoma tikra „dvasiškai prabudusio“ mafijozėlio, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, emigravusio į Ameriką, istorija. Autoriaus Esu knygų vaizdiniai paliko gilų įspaudą mano sąmonėje. Teko sutikti panašių žmonių, tuo metu dar pati domėjausi netradicinėmis religijomis“, – pasakojo pašnekovė.
„Pastaraisiais metais skaitau vien tik dalykinę literatūrą, studijavau ir dabar lankau šiuolaikinio meno kursus, tačiau Vytauto Pliuros poezijos rinkinys „Švelnumas pragare“ būtų ta knyga, kurią šiuo metu ryškiausiai išskirčiau kaip viena mėgstamiausių knygų. Poezija yra skaitoma daug kartų, ji daug kartų gali duoti“, – mąstė R.Karvelis.
2
Kinas / „Kvadratas“
Mėgstamiausias R.Karvelis filmas yra 2017 metais išleistas režisieriaus Rubeno Östlundo „Kvadratas“:
„Kaip poetė, kaip žodžiažmogė sureikšminu žodžius. Visai neseniai bekalbėdama su vyru suvokiau, kad net gydytojus atsirenku pagal jų vardų ar pavardžių reikšmę. Poliklinikos registratūroje manęs paklaustų: „Pas ką jus užregistruoti? Pas Sakalauskienę ar Pocių?“ Ir aš būtinai nueisiu pas Sakalauskienę ar kokią Dulkytę. Na, arba pas gydytoją Karalių, nes žodis hipnotizuojančiai mane paveiktų.“
Galima net pajuokauti – gyvenu ne metais, o kvadratais.
„Taip nutiko su filmu „Kvadratas“, kurio epicentre meno muziejaus kuratorius ir kvadrato formos instaliacija, neva turėjusi iškelti žmogiškųjų ryšių Švedijos visuomenėje problemas, skatinti atjautą socialiai pažeidžiamoms jos grupėms. Nuo 2019 metų kartu su kolegomis muziejuje kasmet kuruoju Menų festivalį „Kvadratu“. Kiekvienais metais mano galva kvadratinė nuo idėjų ir kūrybinių dilemų. Koks turi būti šįmetinis „kvadratas“, ką norime juo pasakyti, kokias idėjas iškelti, kokius dalyvius pakviesti, o svarbiausia, kas yra tikra man. Galima net pajuokauti – gyvenu ne metais, o kvadratais“, – sakė R.Karvelis.
Kaip teigė ji, filme „Kvadratas“ pagrindinis personažas Kristianas užtikrintas tuo, ką jis daro: „Užimantis galios poziciją manipuliuoja idėjomis ir menu, ir dideliais pinigais, simboliniu kapitalu. Filmas „išblaivo“, kai saugios skandinaviškos visuomenės rezultatas, t. y. emociškai raštingas ir ekonomiškai apsirūpinęs vyras Kristianas atskleidžia šios visuomenės etnocentrizmą. Filme daug nuorodų į tikrus meno kūrinius, keliamos problemos, kurios Lietuvoje, mano aplinkoje, galbūt dar tik pasimatys ir bus aktualios ateityje.“
3
Spektaklis / „See No Evil. Hear No Evil. Speak No Evil“
Režisierių Eglės Kazickaitės ir Gretos Gudelytės įkurtas Apeirono teatras, be jokios abejonės, yra tarp R.Karvelis favoritų:
„Pamenu paskutinį spektaklį, kurį mačiau jaukiame, mažučiame jų teatre uostamiestyje, Turgaus ir Tiltų gatvių sankirtoje. „See No Evil. Hear No Evil. Speak No Evil“ tematiškai susijęs su nusikaltimu, kuriam sueina senatis. Panašiu metu Klaipėdoje iš viešbučio KD „raidelės“ iškrito manekenė Dovilė Didžiūnaitytė. Teismo procesai jau buvo vilkinami, įkalčiai slepiami ir ėmė atrodyti, kad žuvusioji galų gale taps ne auka, o kaltinamoji, tad spektaklis tikrai rezonavo su tuometiniais įvykiais.
Dvi aktorės, dvi režisierės be žodžių nardė po išradingą spektaklio scenografiją, nes scenarijuje visai nebuvo žodžių, o tik veiksmai. Lyg chemijos laboratorija, vamzdeliai, skysčiai, kažkokie simboliniai griaučiai ten, pamenu, kabojo.
Tradiciškai po spektaklių Apeirono teatre vykdavo diskusijos su Greta ir Egle. Tuomet daug kas paaiškėdavo ir žiūrovams, ir, galbūt, pačioms kūrėjoms, nes spektakliuose buvo daug eksperimentavimo. Susirinkdavo gana nišinė auditorija, kartais atrodydavo, kad teatras priglausdavo tuos, kurie niekur kitur nepritapdavo. Socialinė atsakomybė jau tada buvo gana ryškus šio teatro požymis.“
4
Muzika / Nuo Gotye iki Dirty Projectors
R.Karvelis tikino, kad muzika jos gyvenime susijusi su etapais ir įvykiais, o vėliau ji tampa atsiminimų simboliais it kokias muzikiniais paminklais:
„Pirmą magistrą 2013 metais rašiau su Gotye „Somebody That I Used To Know (feat. Kimbra)“. Kai tik išgirstu pirmuosius šios dainos posmus, prieš akis atsiveria buto langas, už jo žydintys kaštonai, o po jais mano vyras ir vienerių metukų sūnus laukia, kada aš pabaigsiu rašyti. Aš žvelgiu į juos, po medžiais, su jausmu, kad tuoj tuoj tuoj pabaigsiu...“
„Po poros metų Škotijos gyvenimo etapas, kuomet atlikau doktorantūros tyrimus, jau buvo pažymėtas Milky Chance „Stolen Dance“. Ėjau Glazgo miesto gatvėmis, lankiausi meno galerijose, pro šalį plaukė man svetimi žmonės, muzika skambėjo ausinukuose, mąsčiau apie ateitį, nes gamtos moksluose buvau stipri, bet tikrai ne savimi.
Isolde „Provocateur“ jau primena 2019 metus, kuomet atradinėjau savyje neracionaliąsias puses, intuiciją, emocijas, kurias turėjau įprotį užspausti. Tai buvo naujos erdvės ir naujos savęs tyrinėjimo metai, savųjų ribų paieškos“, – tęsė ji.
Tuo metu Dirty Projectors kūrinį „Break-Thru“ ji išgirdo prieš porą metų vairuodama automobilį:
„Išsitraukiau telefoną ir „Shazam“ programėle atradau jį. Daug sykių klausiausi žodžių ir melodijos. Man atrodė, kad ši daina yra apie mane. Mane, kaip veiklos rezultatą ir galimybių potencialą – juk aplinkiniai mato mumyse tik paviršių.“
5
Paroda / „14-oji Baltijos trienalė: Nesibaigiančios kovos“
Pernai Šiuolaikinio meno centre R.Karvelis aplankė „14-ąją Baltijos trienalę: Nesibaigiančios kovos“:
„Tiek daug turinio, autorių, idėjų, aktualijų, ryškus Centrinės ir Rytų Europos šalių kontekstai. Šią parodą lankiau porą kartų, analizavau kaskart vis kitus kūrinius. Žmogaus teisės, Nepriklausomybės temos, ateities problemos, kurias menininkai užčiuopia savo praktikose. Parodos pateikimas neleido lengvai susigaudyti erdvėse, teko paklaidžioti patamsiais arba sukti ratus, tačiau man patiko nesuprasti visko iš karto.“
