„Menininkai yra jautriausia visuomenės grupė, jie pirmieji užčiuopia kultūros pokyčius. Meninis tyrimas apie Tauragę – tai naujos žinios apie šį paribio miestą“, – sakė menininkė pristatydama Tauragėje parodas, instaliacijas ir knygą.
R.Karvelis atliktą meninį tyrimą sudaro bendrakūra „Aš tave myliu“, videoinstaliacija „Stirnos akys“, perėjos performansas „Žvėries giedojimas“, meninė akcija „Menininkas mieste“, Google paroda „Negalvokite, kad tai yra ko aš ieškau, tai yra ką aš radau*“, knyga „Menininkas ir miestas. Tauragės kultūros maršrutai“.
Kas yra meninis tyrimas?
Juha Varto knygoje „Meninis tyrimas. Kas tai? Kas jį atlieka ir kodėl?“ rašoma, kad „Meninis tyrimas – tai aukštosiose universitetinėse menų mokyklose atliekamas akademinis tyrimas, kuriuo siekiama to paties kaip ir gamtos, humanitarinių, socialinių ar etnologijos mokslų srityse: pateikti naują informaciją, tobulinti žinias ir įgūdžius bei gilinti suvokimą apie pasaulį ir mus jame.“
Remiantis etnologų metodologiniu požiūriu, antropologas turi tiriamoje bendruomenėje gyventi mažiausiai 12 mėnesių tam, kad galėtų ją perprasti ir daryti moksliškai pagrįstas išvadas. 2021 metais Vytauto Didžiojo universitete Renata Jančiauskienė (kūryboje Renata Karvelis) apgynė magistro darbą „Šiuolaikinių menininkų tapatybė: Tauragės atvejis“.
Meninis tyrimas apie Tauragę pirmiausia atsispiria nuo 2020-2021 metais atlikto tyrimo. Gauti rezultatai dabar perkelti į meno lauką. Pasitelkiant kitų kūrėjų amato išmanymą, įgyvendintos Renatos Karvelis kūrybinės idėjos, sukurtos naujos žinios apie miestą, festivalio rėmuose telkiama vietos meno bendruomenė.
Nuo gatvės iki kabineto
Nuo viešos erdvės judriausioje Tauragės gatvėje iki biudžetinės įstaigos darbuotojo kabineto sienos. Nuo kritinio mąstymo iki performatyviosios autoetnografijos. Nuo idėjų meno iki kolektyvinio kūrybos proceso, įtraukiant Tauragės kultūros ir meno bendruomenę – visa tai tyrime apie Tauragę.
Bendrakūra „Aš tave myliu“ – tai 12 metrų ilgio ir beveik 2 metrų pločio gatvės meno kūrinys, kuris apima muziejininkystę, grafinį dizainą, literatūrą, gatvės meną ir kūrybinę Tauragės bendruomenę. Ant ryškiai geltono tento keturiomis kalbomis parašyta: Aš tave myliu, אני אוהב אותך, Ich liebe dich, Я тебя люблю. Lietuvių, hebrajų, vokiečių ir rusų. Žodžiai kaip nuorodos į daugiatautį kraštą, kuriuo Tauragė ilgus šimtmečius buvo.
Per pristatymą R.Karvelis sakė, kad idėja bendrakūrai kilo iš nusivylimo, kad yra mažai istorinių žinių apie kitus čia gyvenusius žmones. „Įėjus į muziejaus Istorijos ekspoziciją, gali susidaryti įspūdį, kad Tauragėje visąlaik gyveno tik lietuviai. Netgi Etnografijos ekspozicija labiau atskleidžia lietuvio valstiečio, kataliko gyvenimo buitį, – sakė menininkė. – Dėl to, kad miestas patyrė daug karų, kad nebeliko tautinių bendruomenių, muziejuje neturime materialaus turto, neturime eksponatų. Tačiau aš visąlaik galvojau, kad tiesa ir tikrovė buvo kitokia.“ Bendrakūra metaforiškai atkuria ikikarinę Tauragę, nes čia vienodai svarbiai parašyta „Aš tave myliu“.
Julita Karbauskaitė, kūrusi užrašo dizainą, rašo: „Žodžiai „Aš tave myliu“ yra suprantami visame pasaulyje. Jei ne tiesiogiai žodžiais – tai veiksmais ar vidiniu jausmu, kurio su niekuo nesumaišysi. Tai lyg konstanta, niekad nesikeičiantis jausmas, nepriklausomai nuo pasaulio šalies, kalbos. Šie žodžiai yra tvirti, nepajudinami, lyg namai, miestai, kurių nesugriausi. Nors šie žodžiai turi skirtingas užrašymo kalbas, atrodo skirtingai, bet jie reiškia tą patį, turi tokią pačią galią, kurią visi jaučia.“
Pakabinus tentą Tauragės Bažnyčių gatvėje, R.Karvelis pakvietė miesto rašytojus greta „didelių žodžių“ parašyti savo kūrybos fragmentą apie meilę, taip užduodant toną bendrakūrai, nes šis gatvės meno kūrinys nėra baigtinis. Iki rugsėjo 30 dienos visi, kurie eis pro šalį arba lankysis mieste gali kurti, rašyti, pildyti ir tęsti bendrakūros procesą. Taip pamažu „Aš tave myliu“ „apaugs“ žodžiais. Jau dabar yra parašyta apie 40 autorinių tekstų, yra piešinių.
Jeigu gražus, estetiškas ir maloniai nuteikiantis kūrinys matomas Bažnyčių g., tai R.Karvelis sumanyta Google paroda „Negalvokite, kad tai yra ko aš ieškau, tai yra ką aš radau*“ priešinga. Priešinga savo forma ir savo turiniu. Parodine erdve virtęs biudžetinės įstaigos darbuotojo kabinetas privatus, ten patekti gali tik su autore. Parodos turinys nesmagus, jame nagrinėjamos temos dažnai pasilieka tik privačiuose tauragiškių pokalbiuose, už uždarų durų.
Monika Krikštopaitytė: „Kriminalas kvadratu“
Google parodos pavadinime nuoroda į Darijos Lyzenko slemo tekstą. Pasinaudodama Google paieškos išmetamais pasirinkimais, iš pirmųjų 5 pateiktų formuluočių ji sukūrė performatyviosios poezijos tekstą „Google poema“. Skaityta Raseiniuose 2017 metais per SLAM poezijos turnyrą. Panašiu principu R.Karvelis sukūrė Google parodą. Pavadinimu tapo anuomet slemerės D.Lyzenko prieš pasirodymą ištarti žodžiai „Negalvokite, kad tai yra ko aš ieškau, tai yra ką aš radau*“.
LRT.lt, Lrytas.lt, 15min.lt, Delfi.lt – tai internetiniai masinės žiniasklaidos portalai, kuriuose menininkė ieškojo straipsnių apie Tauragę. Pasirinko 2009–2019 metų laikotarpį, dešimtmetį prieš jai čia apsigyvenant. „Norėjau ištyrinėti, kokį įvaizdį formavo žiniasklaidos priemonės apie Tauragę dešimt metų iki man čia apsigyvenant. Kiek šiame kontekste dėmesio skiriama kultūrai, koks turinys asocijuojasi su Tauragę. Ką tada matė Lietuva?“ – Autorė rašo parodos anotacijoje.
„Gyvendama ir dirbdama Tauragėje analizavau, kokios žinutės iš vidinio gyvenimo čia pasiekia nacionalinį žiniasklaidos lauką, nes antraštės turi galią formuoti. Kaip sako NARA žurnalistas Karolis Vyšniauskas: „Žiniasklaidos galia virsta realia galia.“ Kai mano parašyti tekstai pradėti publikuoti Nacionalinio transliuotojo internetiniame portale, pastebėjau, kad šalia jų atsirasdavo grotažymė #Tauragė. Paspaudus ją atsidurdavau paieškos lange, kurioje vien tik informacija apie Tauragę. Mano atvaizdas atsidurdavo ne itin pozityviai nuteikiančiame kontekste. O tarp ko randiesi, toks ir pats esi...?
Susimąsčiau, koks miesto įvaizdis ir kokį jį mes patys norime matyti, nes kontrastai glumino. Atrodo, kad civilizuotas Tauragės gyvenimas aktualus tik patiems tauragiškiams, bet kriminalai ir skandalai kažkodėl skanus kąsnelis masinės žiniasklaidos portalams, generuojantiems klikbaitus. Šiuolaikiniai žmonės nebeskaito tekstų, jiems pakanka vien tik perskaityti antraštę. Internete kartą aptikau darbo skelbimą, kur ieškojo net ne žurnalisto, rašančio tekstą – darbo skelbime ieškojo antraščių rašytojo.“
Menotyrininkė Monika Krikštopaitytė, apsilankiusi Meninio tyrimo apie Tauragę pristatyme, parašė tekstą pavadinimu „Kriminalas kvadratu“. Jame pažymi, kad: „Dabar nebe sovietmetis, kai kriminalinėse antraštėse ieškota tiesos, nes pozityvia informacija netikėta, tarp nelaimingų atsitikimų, žiū, dar ir savų pavardžių rasi. Tuomet viskas buvo kodai ir makabriški žaidimai, o dabar – tik radikaliai nuo kurso nukrypusi vietinė ir nacionalinė žiniasklaida, kuri bando per straipsnių paspaudimų kiekį padidinti savo galimybes parduoti reklamą, sužibėti ataskaitose nurodydama, kaip plačiai pasiekė Lietuvos žmones. Tai jau rimtai nesveika. <...> Taigi didžiausias kriminalas vaizduoti Tauragę it baisiausią Bronkso dalį.“
Tyrinėjamas mašinizuotas miesto kraštovaizdis pikų metu
Per Menų festivalį „Kvadratu“ Tauragės pilies menės transformuojasi ir tampa šiuolaikinio meno šiuolaikiniame mieste erdve. Čia savo videoinstaliaciją „Stirnos akys“, kurią padėjo sukurti kauniečiai Erikas Svirskas ir Gediminas Liužinas, eksponuoja ir R.Karvelis.
Du kartus per parą, ryte ir vakare 15-20 minučių Tauragės miesto centras virsta mašinų džiunglynu. Pikų metu kiekvienas bando išgyventi. Vaizdo pasakojimo „Stirnos akys“ griaučius sudaro istorija, kurioje aprašomas mašinos susidūrimas su laukiniu žvėrimi. Žmogaus laimei, autoavarijos metu žūsta stirna, o vairuotojas lieka nenukentėjęs. Tačiau išgyventa trauma pasilieka žmoguje kaip stirnos sielos šmėkla. Jos akis, pilnas baimės, persiima vairuotojas, vėliau tapdavęs pėsčiuoju. Kas rytą jis iriasi per miesto džiunglyną savo numintais įprastais takais nuo namų link darbo. Kas rytą iriasi ir susiduria su šimtais mašinų. Mašinų keliai kerta žmogaus takus. Tuose susikirtimuose atgimsta žvėries baimė.
Videoinstaliacijoje atskleidžiamas mašinizuotas Vytauto ir Dariaus ir Girėno gatvių kraštovaizdis. Filmavimai vyko 2023 metų kovo 29 d., kovo 30 d., balandžio 17 d., balandžio 21 d., balandžio 24 d., balandžio 25 d., balandžio 26 d. rytais nuo 7.45 val. Kiekvieną kartą buvo filmuojama tuo pačiu maršrutu, kamera manevruojant tarsi galva. Kamera tapo akimis, kuriomis buvo žvalgomasi, kaip saugiai pereiti gatvę.
Į filmavimo pasikartojimą dėmesį atkreipė tauragiškiai, važiuodavę kiekvieną rytą mašinomis tuo pačiu maršrutu. Savo susirūpinimą jie perdavė Tauragės policijai. Menininkę po šio įvykio, nes 2023-05-26 m. į muziejų jos atvyko ieškoti policija, tai inspiravo atlikti meninę akciją „Menininkas mieste“.
Knyga – tyrimo dalis
Kartu su Meninio tyrimo apie Tauragę publikavimu Tauragės krašto muziejus „Santaka“ išleido Renatos Karvelis knygą „Menininkas ir miestas. Tauragės kultūros maršrutai“. Knygoje persipina istorijos, idėjos ir vaizdiniai apie Tauragę. Autorė publikuoja tekstus, parašytus jai apsigyvenus Tauragėje nuo 2019 iki 2023 metų. Pirmieji tekstai viešinti asmeniniame feisbuko profilyje, negalvojant apie konkrečią bendruomenę, kuriai jie yra skirti, nejaučiant didelės atsakomybės už savo žodžius, nes jie neturi galios keisti, įtakoti, formuoti. Vėliau tekstai keičiasi. Autorė reflektuoja kovidą, karą, kasdienius iššūkius, gilinasi į kultūrinius reiškinius. Įvietintoje kūryboje randasi specifinių, tik Tauragei būdingų kontekstų.
Etnologė Aurelija Dagilytė-Drevel apie „Menininkas ir miestas. Tauragės kultūros maršrutai“ atsiliepia: „Renatos knyga – subtiliai subjektyvus Tauragės kultūrinio gyvenimo atlasas, moterišku žvilgsniu permetantis efemeriškas (post)pandeminių metų miesto kultūrinio gyvenimo realijas, įvietintas geografinių objektų gairėmis. Nuo publicistikos iki slemo, nuo grafiti iki kapinių istorijos, autorė pažindina Tauragės menininkus vienus su kitais, o kartu ir su visa likusia Lietuva. Tekste netrūksta sodrios savirefleksijos, aštresnio kritiško požiūrio į „didžiąją“ Lietuvos kultūrą, glokalias ir globalias įtakas, tapatybes, nuomones. Nuostabi knyga, apie kitą, dažnai nematomą, kultūrinę Lietuvą!“
Meninis tyrimas apie Tauragę yra Menų festivalio „Kvadratu“ dalis. Festivalį organizuoja Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Festivalis patenka į „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ programą. Festivalį finansuoja Tauragės rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija.
Meninį tyrimą apie Tauragę sudaro:
- Bendrakūra „Aš tave myliu“, Bažnyčių g. 15. Veiks iki rugsėjo 30 d.
- Videoinstaliacija „Stirnos akys“, Tauragės pilies menės. Veiks iki birželio 23 d.
- Perėjos performansas „Žvėries giedojimas“, Tauragės pilis, I korpusas, I aukšto fojė. Veiks iki birželio 23 d.
- Meninė akcija „Menininkas mieste“, Tauragės pilis, I korpusas, I aukšto fojė. Veiks iki birželio 23 d.
- Google paroda „Negalvokite, kad tai yra ko aš ieškau, tai yra ką aš radau*“, Tauragės pilis, I korpusas, I aukštas, R. Jančiauskienės darbo kabinetas. Veiks iki birželio 23 d.
- Knyga „Menininkas ir miestas. Tauragės kultūros maršrutai“. Platina Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Lankytojų aptarnavimo centras.
