Prieš atsakydamas į 15min klausimus režisierius pasidalijo savo įžvalgomis apie šių dienų meno vartojimo įpročius. Pasak jo, vos pamačius „Savaitgalio įkvėpimų“ klausimus gali kilti dvejonės dėl savo „išprusimo“. „Ar tikrai esu užtektinai matęs, skaitęs ir aplankęs?“ – klausė jis.
„Dabar Vilniuje kabo viena reklama su užrašu „BŪK DAUGIAU“. Šis užrašas iškart kelia nerimą ir klausimą – ar manęs neužtenka? Esame įpratinti konkuruoti, siekti ir pažinti daugiau, kiekvieną sekundę save tobulinti, nes prireiks. Kultūros srityje tas pats galioja su renginiais ar knygomis. Yra dažnai girdimi klausimai: Nejau nematei? Dar neskaitei? Pamažu mokausi suvokti, kad visko neperskaitysiu: nei visos klasikos, nei naujausių šedevrų“, – teigė jis.
Supratęs, kad skaitymas ar bet koks kultūrinis vartojimas yra naudingas smegenims, o ne citavimo mandrumui, pačiam pasidarė šiek tiek ramiau gyventi.
G.Aleksos pasakojimu, šiųmečio tarptautinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ metu jį įkvėpė menininkės Kati Pikkarainen mintys: „Ji ramiu veidu pasakė: aš neskaitau knygų. Triskart perklausiau, kodėl tokio gylio ir genialumo akrobatė, nepabijokim šito žodžio, drąsiai skelbia tokius negirdėtus dalykus! Neskaito, nes jai neįdomu. Ar nuo to jos būvis scenoje yra lėkštas? Nė kiek.“
„Supratęs, kad skaitymas ar bet koks kultūrinis vartojimas yra naudingas smegenims, o ne citavimo mandrumui, pačiam pasidarė šiek tiek ramiau gyventi. Tad pasistengsiu paminėti kūrinius, kurie įkvėpė, kuriuos rekomenduočiau, nes tiesiog labiausiai patinkančių neturiu. Būna nuotaika – būna ir kūrinys. Todėl turiu ydą skaityt po septynias knygas vienu metu. Nesigiriu, labiau skundžiuosi savimi“, – dalijosi G.Aleksa.
Rašytojas / J.M.Coetzee
„Kad ir kas benutiktų, galiu pasiūlyti bet kokią Johno Maxwello Coetzee, kurį kaskart vis atrandu iš naujo, knygą. Tik siūlau skaityt angliškai, nes taip atsiskleidžia turtinga rašytojo kalba. Ji vienu metu yra ir atpažįstama, ir svetima. Būtent iš jo sužinojau apie apartheidą (20 a. antroje pusėje Pietų Afrikos Respublikos valstybinė rasinės diskriminacijos ir segregacijos politika – 15min) ir kaip neseniai visa tai buvo. Bet ir iš jo pasisemiu begalinio įkvėpimo kalbėti apie tuos žmones, kurie yra toli nuo superherojų. Vidutinybės. Aukščiau vidurio nepasiekusius, su gyvenimu susiduriančius, dažnai bjaurius vyriokus. Kažkas rezonuoja su manim“, – pasakojo G.Aleksa.
Kinas / „Blow Dry“
Kaip teigė G.Aleksa, pats šilčiausias filmas be jokios priežasties jam yra britų komedija „Blow Dry“ (rež. Paddy'is Breathnachas): „Alanas Rickmanas, Anglija, užkampis, talentas, disfunkcinė šeima ir tiesiog filmas apie kirpėjus. Kaip žmogus, kuris visada nešioja kepures, nesu didelis plaukų ir šukuosenų gerbėjas, bet šiame filme yra kažkas tokio nepretenzingo ir šilto. Vėlgi, kažkas rezonuoja su šia ne pačių genialiausių asmenybių tema.“
Teatras / „O va čia jau išsiplėskim“
„O va čia jau išsiplėskim“, – kalbą apie teatrą pradėjo režisierius. Čia jis papasakojo apie mėgstamiausius užsienio ir lietuvių kūrinius bei menininkus.
Užsienio teatro spektaklis, padaręs didžiausią įspūdį, yra Krzysztofo Warlikowskio „(A)pollonia“ bei „Krum“: „Tai buvo tie spektakliai, kurie mane pakerėjo, bet ir suteikė vilties, kad teatre galima daryti tai, ką tik nori. Tą ir darau.“
Labiausiai įsiminęs užsienio cirko spektaklis yra „Svalbard Company“, kurį atliko „All Genius, All Idiot“: „Pamenu, pamatęs tą spektaklį, išėjau į Menų spaustuvės kiemą ir pasakiau prodiuserei Gintarei Masteikaitei, kuri juos pakvietė į Lietuvą: dabar jau pamačiau viską, tad nebeverta stengtis kažką tebedaryti scenoje.“
G.Aleksa siūlo sekti ir kai kurių lietuvių – Agnietės Lisičkinaitės, Gretos Grinevičiūtės, Eglės Švedkauskaitės – darbus: „Tai padaryti BŪ-TI-NA, o ypač tiems, kurie apsinuodijo teatru ir galvoja, kad jis ne jiems. Be to, tiems, kurie nemėgsta teatro, rekomenduočiau užsukti į „Teatrono“ kuriamas Shakespeare'o pjesių interpretacijas.“
„Be kita ko, rekomenduoju internete vis pasižiūrėti tuos, kuriuos Lietuvoje matome per retai: Dimitrį Papaioannou, Yoann Bourgeois, Jamesą Thierree'ą, Sidi Larbi Cherkaoui. Tai naudinga, jeigu norite atnaujinti savo teatro sąvoką bei pamatyti, kas iš tiesų yra genijai šiame post-genijų Lietuvos teatro amžiuje“, – dalijosi režisierius.
