Literatūra / „Užburtas kalnas“
„Didžiausią poveikį man padariusi knyga vis dar lieka Thomo Manno romanas „Užburtas kalnas“. Jį skaičiau būdamas septyniolikos. Žinoma, tada neanalizavau romano temų, aliuzijų, struktūros – tiesiog jis pakeitė mano požiūrį į gyvenimą ir į save. Tokio įspūdžio, skaitydamas grožinę literatūrą, daugiau nepatyriau. Žinoma, ne knygos kaltos, o jaunystės imlumas“, – teigė režisierius.
Kinas / „Pirmoji karvė“
K.Vildžiūnas jaučiasi laimingas, kai vis dar pavyksta atrasti kiną, kuris įtraukia, o jo poveikis išlieka ilgam:
„Paskutinis toks – amerikiečių režisierės Kelly Reichardt „Pirmoji karvė“. Švelniai, su meile ir humoru, filmas pasakoja apie grubų laukinių vakarų pasaulį ir jame bandančius išgyveti jautrių sielų pagrindinius veikėjus.“
Spektaklis / Nuo „Pirosmani, Pirosmani“ iki „Miegančių“
„Mėgstamiausių mano spektaklių, kaip „Pirosmani, Pirosmani“ (rež. Eimantas Nekrošius) ar „Ten būti čia“ (rež. Oskaras Koršunovas), deja, jau nebegalima pamatyti.
O paskutinis spektaklis, palikęs įspūdį – Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Miegantys“ pastatymas (rež. O.Koršunovas). Jame liberaliosios demokratijos ir autortaritarinio pasaulių visuomenės atskirtos ne geopolitiškai, o technologijomis. Spektaklis verčia susimąstyti apie neišsprendžiamą konfliktą, į kurį vis giliau grimztame. O gal jau esame jo kulminacijoje?“ – pasakojo pašnekovas.
Muzika / „And Their Refinement of the Decline“
„Muzikoje pastaruoju metu ieškau nusiraminimo ir erdvės vaizduotei, todėl daugiausia klausau „ambiento“. „Stars of the Lid“ albumas „And Their Refinement of the Decline“ – mėgstamiausias, suteikiantis subtilų įprasminimą kasdienėms mintims ir aplinkai.
Kartais pasileidžiu ir grupės „Talk Talk“ albumo „Laughing stock“ plokštelę. Vieni kritikai kaltina grupę pasidavus manieringumui, kiti laiko šį albumą pralenkusiu laiką ir padariusiu įtaką postroko muzikai. Sutinku su pastaraisiais“, – komentavo.
Paroda / „HR Giger ir Mire Lee“
K.Vildžiūną užbūrė ir sukėlė liūdesį „Saulė ir jūra (Marina)“: „Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operą Venecijos bienalėje mačiau dar iki pandemijos. Taigi dabar suprantu, kad ji kažkokiu būdu man sukėlė artėjančių pasikeitimų nuojautą.“
„O mėnesiui iki prasidedant karui, Berlyne lankiausi „HR Giger ir Mire Lee“ parodoje. Filmo „Svetimas“ pabaisos kūrėjo demoniškus darbus papildė Pietų Korėjos menininkės įspūdingos kinetinės skulptūros – besirangantys, įvairius skysčius varvinantys siurrealistiški organai. Ką gi… sakoma, kad naktis tamsiausia prieš aušrą“, – kalbėjo.
