Režisierius, Kauno dramos teatro aktorius Petras Venslovas R.Staliliūnaitę prisimena kaip didžią menininkę, gyvenime turėjusią didelių siekių ir didelių nuostatų.
„Ji gyveno vadovaudamasi aukšta vertybių skale, laikėsi „programos maksimum“ – tai buvo matyti kiekviename jos spektaklyje. Šių principų ji laikėsi visą gyvenimą. Ji – viena ryškiausių XX amžiaus Lietuvos aktorių, kuri traukė kiekvieną, ir jaunesnį, ir vyresnį. Mes netekome didelio talento. Žinoma, anuomet Lietuva buvo tokia, kad mes negalėjome rodytis pasauliui, tačiau tai nereiškė, kad menininkas buvo mažesnis. Dabar yra kitos galimybės, anuomet mes buvome uždaryti. Rūta scenoje tiesiog spinduliavo, ji pavergdavo žiūrovus, įtraukdavo juos į amžiną gyvenimo klausimą; kas mes, kodėl mes? Tas transcendentinis klausimas buvo ryškus kiekviename jos vaidmenyje“, – teigė P.Venslovas.
Profesinis padorumas, profesinė sąžinė šiais laikais yra retos savybės ir jos išėjo kartu su ja.
Režisieriaus teigimu, R.Staliliūnaitę jis visados prisimins kaip maksimalistę, siekiančią aukščiausių tikslų tiek kūrybinėje veikloje, tiek ir gyvenime. Ryškiausias R.Staliliūnaitės portretas P.Venslovo atmintyje išliks iš režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Ivanovas“, kuris buvo sukurtas pagal Antano Čechovo pjesę. Šiame spektaklyje P.Venslovas vaidino Ivanovą, o R.Staliliūnaitė – jo žmoną Sarą.
„Vaidinti su R.Staliliūnaite man buvo didelė patirtis. Aš mokiausi iš jos ne tik kaip kurti vaidmenį – ji buvo didelė, ryški asmenybė, o tai mene yra labai svarbu. Ji buvo ta menininkė, kuri sugebėjo perteikti egzistencinę nuotaiką. Kiekviename prisiminime ji išliks kaip labai ryški, harmoninga asmenybė. Harmonijos siekis buvo vienas jos pagrindinių bruožų“, – tikino P.Venslovas.
Teatrologės, portalo kamane.lt vyr.redaktorės Vidos Savičiūnaitės teigimu, aktorė R.Staliliūnaitė buvo atsidavusi savo profesijai ir į ją visuomet žvelgė sąžiningai.
„Lietuvos scena neteko ryškiausios asmenybės, prie kurios vardo nereikia rašyti net profesijos, pridėti regalijų ar apdovanojimų. Parašius, kad mirė R.Staliliūnaitė, tuo viskas ir pasakyta. Tokių asmenybių mūsų tarpe katastrofiškai mažėja. Apie Rūtos talentą reikėtų daug kalbėti. Profesinis padorumas, profesinė sąžinė šiais laikais yra retos savybės ir jos išėjo kartu su ja“, – kalbėjo V.Savičiūnaitė.