2022 metų pabaigoje O.Liubimovai kartu su kitais keliais Rusijos vyriausybės pareigūnais ir verslininkais jau buvo pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos.
Jungtinių Valstijų Finansų departamento pranešime spaudai nenurodoma, kodėl taikiniu tapo O.Liubimova, tačiau teigiama, kad naujojo sąrašo tikslas – „sumažinti Rusijos galimybes tęsti savo žiaurų karą ir apsirūpinti ištekliais, naudojamais jam remti“.
O.Liubimova sėdėjo tarp aukščiausių pareigūnų, kai V.Putinas vasario 21 d. sakė kalbą apie tautos būklę.
Toliau publikacijoje „The Art Newspaper“ buvo priminta O.Liubimovos priešistorė. Kultūros ministrė, 2020 m. pakeitusi Vladimirą Medinskį, buvo ryški Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą šalininkė. V.Medinskis, kurio imperinės istorinės pretenzijos suponavo invaziją ir kuris vadovavo trumpalaikėms Rusijos deryboms su Ukraina po invazijos, dabar yra V.Putino padėjėjas.
O.Liubimova sėdėjo tarp aukščiausių pareigūnų, kai V.Putinas vasario 21 d. sakė kalbą apie tautos būklę. Joje teigta, kad „kultūros plėtra bus prioritetas atkuriant taikų gyvenimą Donbase ir Novorosijoje“. Taip Rusija vadina neteisėtai aneksuotas Ukrainos teritorijas – „įskaitant muziejų kolekcijas ir pastatus“, kad padėtų jas susieti „su bendra šimtmečių senumo didžiosios Rusijos kultūrine, istorine ir edukacine erdve“.
Būdama ministre V.Lubimova propagavo V.Putino naratyvą, kuriuo neigiamas Ukrainos valstybingumas ir kultūra, taip pat teigiama, kad Vakarai siekia sunaikinti Rusijos kultūrines ir dvasines vertybes. Jos susitikimai su V.Putinu plačiai pristatomi Kremliaus interneto svetainėje ir nacionalinėse naujienų laidose.
„Iššūkiai, su kuriais susiduria Rusija, visas rusų pasaulis, mūsų kultūra, neturi precedento“, – praėjusį mėnesį Rusijos stačiatikių bažnyčios, kuri taip pat aktyviai remia karą, surengtame švietimo forume sakė V.Liubimova.
„Šiuo laikotarpiu kiekvienas žmogus susiduria su pasirinkimu. Taip pat ir dvasiniu. Keturių naujų Rusijos Federacijos subjektų piliečiai taip pat padarė savo pasirinkimą. Naujaisiais mūsų kolegomis tapo daugiau kaip 20 tūkst. kultūros įstaigų, Luhansko ir Donecko respublikų, Zaporižios ir Chersono sričių darbuotojų. Kūrybiniai ir profesiniai mainai tarp mūsų kolektyvų ir įstaigų, naujų regionų integracija į šalies kultūrinį gyvenimą yra mūsų prioritetas“, – kalbėjo ji.
Rusija pavogė tūkstančius kūrinių iš Oleksijaus Šovkunenkos Chersono dailės muziejaus.
Praėjusių metų lapkritį Ukrainos pajėgoms išlaisvinus Chersono miestą, kurį Rusijos kariuomenė ir toliau kasdien bombarduoja, buvo pranešta, kad Rusija pavogė tūkstančius kūrinių iš Oleksijaus Šovkunenkos Chersono dailės muziejaus ir išvežė juos į Simferopolį Kryme, Juodosios jūros pusiasalyje, kurį 2014 m. neteisėtai aneksavo Rusija. Jie saugomi ten esančiame muziejuje.
Po vasario 21 d. V.Putino kalbos V.Liubimova savo „Telegram“ kanale paskelbė apie tolesnius planus dėl „naujų regionų integracijos į šalies kultūrinį gyvenimą“, įskaitant „federalinių muziejų sąveikos su LLR ir DLR muziejais veiklą“. Rusija neteisėtai aneksuotus Luhansko ir Donecko regionus vadina Luhansko ir Donecko liaudies respublikomis.
Oficialiame sveikinime, skirtame vasario 23 d. Rusijoje minimai „Tėvynės gynėjo dienai“ paminėti, J.Liubimova sakė, kad „kuriamas ištisas kultūros sluoksnis, kurį kuria kovotojai ir menininkai“, „dovanojantys savo meną kariams, karininkams ir jų šeimoms, pripildantys jų poilsio valandas grožio ir džiaugsmo“.
