Ir nors pastaruoju metu knygoms skirtą laiką A.Nedzinskas iškeitė į daugelį kitų įvairių veiklų, jo rankose kartais vis tiek atsiduria koks nors... istorinis tekstas. O jais buvęs politikas itin žavisi.
Knyga: Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“
„Ši knyga man labai įsiminė, ypač apsakymas apie Antanuką“, – juokiasi A.Nedzinskas.
Jis sako mėgstantis įvairias su sovietmečius susijusias knygas, kuriose, kaip pats sako, „aprašomos įvairios istorijos apie jaunuolius, nepabijojusius fašistų ir padėjusius sovietinei liaudžiai“. „Tos ideologinės knygos – labai įdomios, įdomu suprasti, kaip tuomet buvo auklėjamas sovietinis žmogus, kokios vertybės jam buvo svarbios. Žiūriu į tai kaip į antikvarinę naujųjų laikų knygą. Jei ji paremta faktais – labai įdomu.
Įdomu ir tarmiškai paskaityti, tai gali būti knygos, o gal ir kokie kiti internetiniai folklorai. Dažniausiai skaitau dzūkiškai, bet įdomu ir žemaičių tarme. Tik ją sunkiau suprasti, todėl skaitymas toks, lyg ne gimtąja kalba skaitytum. Bet tai, matyt, ir žavi – kažką sužinai, kažko išmoksti.
Filmas: kino teatrais nesižavi, o ir televizoriaus turėti poreikio nemato. „Mano gyvenimas kaip filmas, kam žiūrėti svetimas istorijas? Man įdomiau stebėti, kaip pro sodybos langus skirtingų metų laikų fone keičiasi gamta“, – sako.
Muzika: lietuvių ir užsienio popestrada.
„Negaliu nesižavėti jau šviesaus atminimo Stasiu Povilaičiu, taip pat – Viktoru Malinausku, tokio balso virtuozo reikia dar paieškoti. Gera klausytis Virgilijaus Noreikos, Evelinos Sašenko – Lietuvoje turime puikių dainininkų“, – 15min pasakojo A.Nedzinskas.
Tuo tarpu tarp užsienio favoritų pašnekovo sąraše – Tomas Jonesas. „Esu labai išrankus muzikai, nedaug dainininkų yra, į kurių koncertus eičiau. Net Tomas Jonesas – tiesiog puikus. O toliau – Engelbertas Humperdinkas, Placido Domingo, Andy Williamsas“, – sakė jis.
A.Nedzinsko namuose gausu vinilinių plokštelių, kurios neretai suskamba ir visai netikėtai, pavyzdžiui – Ukrainos liaudies dainomis. „Man labai įdomu jų klausytis, lyginti su lietuvių dainų maniera“, – pasakojo jis.
Patiekalas: pieniška makaronų sriuba
„Ar vaikas buvau, ar suaugęs – negaliu jai atsispirti. Ir dabar labai mėgstu ir iki šiol ją valgau. Nors apskritai nesu išrankus maistui. Mėgstu dzūkiškus patiekalus, taip pat – cepelinus. Nors dažniausiai man geriausia tiesiog paprasta, ilgai virta mėsa“, – kalbėjo A.Nedzinskas.
Šalis: vienareikšmiškai Lietuva
„Neturiu poreikio keliauti, niekur nenoriu važiuot iš Lietuvos. Net jeigu gaučiau nemokamą bilietą, nenorėčiau skristi niekur. Ir negaliu sakyti, kad niekur nesu buvęs, pamačiau keletą šalių. Didelį įspūdį paliko Amerika, Gambija Afrikoje, tačiau savame krašte man geriausia, vienareikšmiškai“, – tikino A.Nedzinskas.
Gyvenimo moto: „Tikiu, kad žmogus gali pasiekti viską, ko trokšta, ir tai gali padaryti tik savo valios ir užsispyrimo pastangomis. Maloniausia – kai ką nors pasidarai pats, savo rankomis.“