Literatūra | „Meistras ir Margarita“
Kaip teigė D.Kulionytė, stipriausią įspūdį jai paliko Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“.
„Skaitant man vis prireikdavo sugrįžti ir iš naujo gilintis, nes stipriai žaidė vaizduotė, – pasakojo ji. – Labiausiai man įsiminė puotos scena, kurios metu Margarita sėdėjo soste. Taip pat į ją besirenkanti smaluota juoduomenė. Tai tarsi karštas, kunkuliuojantis vakarėlis.“
Muzika | „Gymnopédies No. 1“
Mėgstamiausias menininkės muzikos kūrinys yra prancūzų kompozitoriaus Eriko Satie „Gymnopédies No. 1“:
„Apie šią dainą sužinojau, kurdama performansą su savo kurso merginomis. Taip ši melodija įsiminė ir dažnai mane lydi iki šiol.“
Ji taip pat sakė, kad jai ypač patiko „Clair de Lune“ (aut. Claude'as Debussy), kurią atlieka jos buvęs kurso draugas Somantas Starkauskas.
„Mane taip pat dažnai lygi Maxas Richteris ir jo šiuolaikinė kūryba“, – pridūrė ji.
Paroda | „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“
„Paskutinioji, kurią mačiau, taip pat labiausiai sužadinusi praeities aistras architektūrai, buvo Nacionalinėje dailės galerijoje rodyta lietuvės JAV Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos darbų paroda“, – 15min teigė D.Kulionytė.
Jai įspūdį paliko „ovalių ir kampų neturinčių, nailoninių statinių“ maketai bei parodą pabaigusi Emilijos Škarnulytės instaliacija „Daugdara. Dedikuojama Aleksandrai Kasubai“, leidusi parodą užbaigti „meditatyviai“.
Spektaklis | „Durys“ ir „Žuvėdra“
„Prieš susiskambinant bandžiau galvoti apie teatrą, bet apie šią meno rūšį man kalbėti sudėtingiausia“, – pažymėjo pašnekovė ir įvardijo kelis kūrinius.
„Man patinka labai įvairus teatras, pradedant šokiu, geru psichologiniu kūriniu... Kartais pajaučiu malonumą žiūrėdama eklektišką, stipriai perkrautą spektaklį, bet su sąlyga, kad tai būtų pateisinta scenografiškai. Įdomus ir groteskiškas teatras, kuriame tėra žmonių kūnai ir ką jie iš jų gali sukurti“, – mąstė menininkė.
Jo Strømgreno režisuotas spektaklis „Durys“ D.Kulionytei paliko itin didelį įspūdį:
„Jie net nekalbėjo žmonių kalba, o komunikavo fiziškai, neaiškiai. Vaizduote buvo žaidžiama, o žiūrovu manipuliuojama“.
„Dar norėčiau įvardyti Oskaro Koršunovo „Žuvėdrą“, kuriame vaidino meistriški aktoriai, o medžiaga suvaldyta – puikiai.“
Kinas | Nuo Q.Tarantino iki S.Kubricko
D.Kulionytė prisipažino esanti režisieriaus Quentino Tarantino gerbėja, kuri matė visus jo filmus. „Nužudyti Bilą“ ji laiko vienu mėgstamiausių kūrėjo darbu. Be to, ji ypač vertina Umos Thurman vaidybą.
„Turėčiau paminėti ir Jorgą Lantimą ir jo filmus „Omaras“, „Iltinis dantis“ bei „Šventojo elnio nužudymas“. Kai kurie jų buvo paremti Antikinių dramų motyvais“, – išryškino pašnekovė.
Ji vertina ir Andrejaus Tarkovskio „Stalkerį“, „Soliarį“, Larso von Triero „Išsivadavimo vaizdą“, Martino Scorseses „Taksi vairuotojas“ bei „Volstryto vilkas“.
„Ir, žinoma, Stanley Kubricko „Plačiai užmerktos akys“, – pridūrė ji.
Pasak jos, tokių filmų, kokius kuria A.Tarkovskis, negali žiūrėti ilsėdamasis. „Jam reikia viso mūsų įsitraukimo, sakyčiau, darbo“, – 15min teigė menininkė.
