Savaitgalio įkvėpimai: aktorė Jolanta Dapkūnaitė apie Rembrandto poveikį ir spektaklį be „falšo“

„Teatre ieškau tikrumo, prasmingos minties. Šiuolaikiniame mene, kuris šiandien yra itin intelektualus, – gilumos ir netikėtos interpretacijos. Metams bėgant, emocinio paveikumo ir, be abejo, visuose menuose – talento ir profesionalumo“, – pasakojo garsi lietuvių aktorė Jolanta Dapkūnaitė. 15min klausia meno ir kultūros žmonių, kokie filmai, knygos, muzika ir kita kūryba įkvepia juos šiomis dienomis.
Jovitos Balčiūnaitės nuotr./Jolanta Dapkūnaitė
Jolanta Dapkūnaitė

Tapytojas: Rembrandtas

Kokia paveiki yra dailė J.Dapkūnaitė suprato pirmąjį kartą nuvykusį į Valstybinį Amsterdamo muziejų (Rijksmuseum), kuriame ją pribloškė vieno žymiausių XVII a. olandų menininko Rembrandto darbai.

„Mano akį patraukė pora Rembrandto mažyčių portretų, ne didelė žymioji „Naktinė sargyba“ – pasakojo ji. Mistiškas jo realizmo paveikumas. Žmonių akys kalba dvasios kalba. O jo šviesotamsa –magiška“, – sako pašnekovė.

Nuo to laiko J.Dapkūnaitė „meno kūriniuose ieško tokios jėgos, kurią turi Rembrandto tapyba“.

„2016 metais vykau į Paryžių, kur Jacquemart-André muziejuje vyko paroda „Rembrandt intime“. Atminty įsirėžę žmonos Saskios, seno vyro rytietišku kostiumu, skaitančio sūnaus Tito portretai“, – teigė ji.

Pokalbio metu menininkė žavėjosi ir XVII a. baroko dailininko Jano Vermeerio tapyba. Garsiuosius paveikslus „Mergina, skaitanti laišką“ bei „Pienininkė“ ji taip pat pirmąjį kartą gyvai išvydo muziejuje Amsterdame. „J.Vermeerio mėlyna spalva buvo absoliučiai neįtikėtina, man nuo jos pakirto kojas, negalėjau patikėt, kad šitaip žaviuosi paveikslais“, – įspūdžiais dalinosi pašnekovė.

VIDEO: Teaser de l'exposition "Rembrandt intime" au Musée Jacquemart-André

Spektaklis: Alaino Platelio „Bonjour, Madame“

Galvodama apie įsimintiniausią spektaklį J.Dapkūnaitė prisiminė legendiniu tarptautinį teatro festivalį „LIFE“, kurį organizavo Rūta Vanagaitė: „Tai buvo Alaino Platelio šokio ir teatro spektaklis „Bonjour, Madame“, vykęs Jaunimo teatre.“

Anot jos, šiame spektaklyje buvo juntama tiek daug laisvės, kurios tuomet mes neturėjome, skausmo ir jokio „falšo“: „Buvo neįtikėtina, kad žmonės gali būti tokie laisvi mene, o savo aistras, polėkį, nusivylimą išreikštų judesiu.“

Literatūros ir meno archyvo nuotr. /Afišos, lankstinukai, programėlės, nuotraukos iš LIFE
Literatūros ir meno archyvo nuotr. /Afišos, lankstinukai, programėlės, nuotraukos iš LIFE

Kompozitorius: Johannas Sebastianas Bachas

Paklausus, koks muzikos kūrinys J.Dapkūnaitei paliko didelį įspūdį, su 15min skaitytojais ji dalinasi atsiminimais iš gegužės vidurio. Tuo metu aktorės darbus sustabdė karantinas, draugai pasiūlė jai ir aktoriui Arūnui Sakalauskui pabūti jų sodyboje.

„Tuo metu sumąsčiau pafilmuot ežerą, vėją medžiuose, debesis, nes ta graži gamtos akimirka labai derėjo su garsiai paleista Bacho muzika. Galvojau, kad viskas net per sentimentalu… Arūnas tolumoje nešė malkas į malkinę, mes kartu su mūsų šuneliu jį stebėjome ir Prusto žiovuliu vaizdo įrašas buvo baigtas. Vėliau, po kelių dienų, gegužės 17 dieną, jis numirė nuo erkės įkandimo“, – pasakojo J.Dapkūnaitė, pridurdama, kad dabar J.S.Bacho muzika ir praradimo jausmas visada bus kartu.

Eliaso Gottlobo Haussmanno piešinys/„Wikipedia“/Johannas Sebastianas Bachas
Eliaso Gottlobo Haussmanno piešinys/„Wikipedia“/Johannas Sebastianas Bachas

Kino režisierius: Johnas Cassavetesas

Atkreipusi dėmesį į gero kino gausą, J.Dapkūnaitė išskyrė amerikiečių aktoriaus bei režisieriaus Johno Cassaveteso filmografiją: „Tai filmai, kuriuose svarbiausias yra žmogaus paveikslas, moters ir vyro santykių krizės. Jo žmonos Genos Rowlands talentingai kuriami moterų portretai užburia. Rekomenduoju nemačiusiems.”

VIDEO: Edge of the City (1957) Official Trailer - Sidney Poitier, John Cassavetes Movie HD

Literatūra: Fernando Pessoa „Nerimo knyga“

„Tų knygų buvo labai daug, – atsidūsta pašnekovė. – Ir kiekvienas laikas turi savo knygą. Tad grįžti į praeitį neverta.“

Kaip pastaruoju metu žavinčią knygą J.Dapkūnaitė išskiria portugalų modernisto Fernando Pessoa neseniai į lietuvių kalbą išverstą kūrinį „Nerimo knyga“. Jos pasakojimu, jis rašo ne apie faktus, bet žvelgia į savo vidų ir reflektuoja potyrius. „Jautresnis žmogus [šią knygą] gali braukyti pieštuku, fiksuoti atminty ir vartoti kaip citatas“.

„Neseniai Arūnas buvo idėjęs į feisbuką F.Pessoa citatą ir vienas žmogus pakomentavo klausdamas, kas čia per nesąmonė... Kokie mes skirtingi, kaip skirtingai viską matom ir suprantam“.

Knygos viršelis/Fernando Pessoa „Nerimo knyga“
Knygos viršelis/Fernando Pessoa „Nerimo knyga“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs