Spektaklis: „Macbettu“
Italų režisieriaus Alessandro Serros spektaklis „Macbettu“ yra mėgstamiausias L.Malinausko scenos meno kūrinys. Jis dar nėra rodytas Lietuvoje, nors turėjo atvykti dar šią vasarą, sakė pašnekovas.
„Mes jį pamatėme Japonijoje praėjusį rudenį – tai neįtikėtinas reikalas“, – sakė jis.
Kodėl šis spektaklis menininkui įstrigo? „Matote, tuomet Japonijoje rodėme Oskaro Koršunovo „Apvalytuosius“ ir tai buvo pirmasis spektaklis po to, kai parodėme savąjį. Atsipalaidavus, šį kūrinį galėjau pamatyti visai kitomis akimis.“
„Daug spektaklių apibūdinama tuo, jog minimalistinėse formose gerai atsiskleidžia fantazija. „Macbettu“ taip ir yra – jame panaudotas smėlis, pora lentų ir akmenys tuščioje milžiniškoje erdvėje. Tad magiškiausią Williamo Shakespeare'o pjesę išpildo tik aktorių meistriškumas, kuriame jungiasi realistinė vaidyba, pantomima, šokis, cirko elementai“, – pasakojo.
Muzikos kūrinys: „13“
„Nuo keturiolikos metų man dar nebuvo rudens be grupės „Blur“ albumo „13“, – teigė jis.
„Pirma – grupė buvo susiformavusi, garsi. Be to, „Blur“ nuolatos rungėsi su „Oasis“, kurie yra britpopo karaliai ir leisdami naują albumą vis norėdavo kažkuo nustebinti. „Blur“ pradėjo, kaip roko grupė, bet laikai keitėsi ir jie sugebėjo pervairuoti albumą į reivo ritmą ir visiškai savęs nepamesdami puikiai atspindėjo to laiko Britaniją“, – teigė..
L.Malinausko teigimu, šis albumas jam asocijuojasi su pirmaisiais ryškiais atsiminimais.
Literatūra: „Herojus su tūkstančiu veidų“
Josepho Campbello knygą „Herojus su tūkstančiu veidų“ L.Malinauskas pradėjo skaityti „darbiniais tikslais“, norėdamas geriau suprasti naratyvo struktūrą, veikėjus bei „kokie faktoriai nesikeičia“.
„Išėjo taip, kad ši knyga man suteikė bendrą supratimą, tam tikrą simbiotinį mąstymą. Kai tau parodo skirtingų bei tarpusavyje nebendravusių kultūrų pavyzdžius, kuriuose veikia tie patys faktoriai, kyla klausimas, kaip jie tai galėjo žinoti? Suvoki, jog nei kokie ateiviai, nei dar kažkas šių senųjų civilizacijų nemokė. Tiesiog žmogus turi kažkokį prigimtinį naratyvą ir tai labai įdomu stebėti realiame gyvenime“, – mąstė.
O kokiam naratyvui L.Malinauskas pats save priskirtų? „Jeigu pradedu save kažkur priskirti, bandau atrasti naują personažą, kuriam tikrai netikčiau ir jį bandyčiau užsitarnauti.“ Jis pasakojo, kad dabar norėtų įkūnyti itin disciplinuoto karininko vaidmenį.
Kinas: „Zomša“
„Paskutinis filmas, kuris patenkino visus mano kino reikalavimus, buvo Quentino Dupieux režisuota „Zomša“. Man labai patinka, kai juokauja, bet to neparodo. Tada su kūrėju pajunti didžiulį ryšį“, – sakė L.Malinauskas.
