Literatūra | „Meistras ir Margarita“ ir „Aukso veršis“
„Knygų esu perskaitęs labai nedaug ir prieš kelerius metus rimtai apie tai susimąstęs nutariau suburti bičiulius į knygų klubą, kuris turėtų būti kaip paskata skaityti daugiau. Kol kas sekasi neblogai, progresas yra.
Išskirti vieną sunku, bet visgi manau, kad tai būtų Bulgakovo „Meistras ir Margarita“. Skaitydamas šį romaną studijų metais pirmą kartą patyriau tokį didelį skaitymo malonumą, kuomet jaudiniesi, bijai, bet tuo pačiu metu esi apimtas didžiulio azarto sužinoti, kaip viskas klostėsi toliau. Šiuo metu skaitau I.Ilfo ir J.Petrovo „Aukso veršį“, – teigė aktorius.
Kinas | Dokumentiniai filmai
Pastaruoju metu Mariaus Čižausko akį patraukia dokumentika. „Suprantu, kad šiame žanre taip pat daug pastatymo ir režisūros, bet pastebėjau, kad labiau įsitraukiu, kuomet žinau, kad istorija tikra ir kad ją, žiūrėdami tiesiai į akis, pasakoja realūs žmonės“, – sakė jis.
Kadangi mėgstamiausią įvardinti pernelyg sudėtinga, aktorius įvardijo tuos, kurie įsiminė: „Tai būtų režisieriaus Vitalijaus Manskio filmas „Putino liudininkai“. Filmas paperka dėl galimybės iš labai arti stebėti įtakingiausius Rusijos politikus, jiems reikšminguose įvykiuose.
Iš lietuviškų filmų patiko Rugilės Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas“. Tai šmaikščiai ir originaliai papasakota istorija apie Kuršių nerijoje gyvenančius kormoranus, kurie savo išmatomis alina medžius. Šių paukščių stebėjimo aikštelė lyg padidinimo stiklas, leidžiantis pažvelgti į skirtingų tautybių ir amžiaus grupių pasaulėžiūrą.“
Teatras | „Detoksikacija“ ir kiti
Pasak pašnekovo, šių dienų teatre formos prasme įvairovės netrūksta, tačiau jam įdomiausi klasikinės struktūros spektakliai. „Kurių pagrindas yra istorijos pasakojimas ir aktorių kuriami charakteriai“, – sakė jis.
„Po keletą kartų ėjau žiūrėti Oskaro Koršunovo „Dugne“, „Žuvėdros“. Nuostabus aktorių ansamblis ir puiki vaidyba. Stengiuosi eiti į kuo daugiau spektaklių, net ir prastuose turiu ką veikti ir apie ką pamąstyti, viskas pasitarnauja profesijai.
Paskutinis, kuris įsiminė, buvo Dariaus Gumausko režisuotas spektaklis „Detoksikacija“ pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę. Per jį vieną kartą nusijuokiau balsu, vienu momentu šiek tiek susigraudinau ir to man visiškai pakanka, kad sakyčiau, jog spektaklis patiko. Negaliu pasakyti, kad tai būna dažnai“, – sakė jis.
Radijas | „Radio Vilnius“
„Neįmanoma išskirti vieno kūrinio. Jau kokius penketą metų kruopščiau renku muziką ir vis stebiuosi, koks tai neišsemiamas šaltinis, – komentavo menininkas. – Jeigu reikėtų išskirti instrumentus, tai labiausiai šiuo metu imponuoja pučiamieji.“
„Tiesa, norėčiau pareklamuoti naują nuostabią iniciatyvą, internetinį radiją „Radio Vilnius“, kuriame kartą per mėnesį pasidalinu ir savo muzikiniais atradimais. Taip pat turiu pokalbių laidą „Suokalbis“, kurioje kalbinu Lietuvos menininkus. Šiuo metu jau yra įrašyti pokalbiai su Manferdu Bajeliu, Oskaru Koršunovu, Šarūnu Joneikiu, Mariumi Ivaškevičiumi. Visus juos galima rasti radijo puslapyje čia. Naudodamasis proga kviečiu pasiklausyti!“ – pasakojo.
Paroda | „Tikiuosi susitikti save“
Kaip teigė Marius Čižauskas, jis nėra dažnas galerijų lankytojas. Visgi į draugų rengiamas parodas nueina.
„Asmeniškai man įdomiausia yra tapyba ir fotografija, nes kartais tuo pats mėgėjiškai užsiimu. Šiuo metu būtinai noriu aplankyti ir užtikrintai galiu rekomenduoti, gero bičiulio ir labai talentingo fotografo Visvaldo Morkevičiaus parodą „Tikiuosi susitikti save“. Ją pamatyti galima „Prospekto galerijoje“ iki lapkričio 6 d.
Atmintyje užsiliko Anisho Kapooro darbų paroda Serralves muziejuje Porto mieste. Turiu prisipažinti, kad šiuolaikinio meno parodose kartais lieku it musę kandęs", – prisipažino jis.
