Kinas | „Vaikštantys numirėliai“ ir R.Scotto kūryba
Šiuo metu D.Skarolskis antrą kartą peržiūrinėja serialą „Vaikštantys numirėliai“ („The Walking Dead“) (rež. Frankas Darabontas ir Angela Kang).
„Iki septintojo sezono jis vis tiek man geriausias serialas apie politiką. Taip, jo esmė yra politika, nepaisant jame pasirodančių zombių. Juolab aš esu didelis „Kortų namelio“ („House of Cards“) ir panašių serialų, kuriuose dėdės sėdi su kostiumais ir kuria kažkokias intrigas, nekentėjas. Mano nuomone, tai labai netikroviška ir nelabai politiška. Tai kažkoks biurokratų žaidimas.
Tuo tarpu „Vaikštantys numirėliai“ pristato tikrą politiškumo pusę – kai tu turi labai mažus išteklius, o žmonės, kurių didele dalimi negali pasitikėti, būtini tavo tolesniam išgyvenimui. „Kortų namelis“ ir kiti panašūs serialai smarkiai paliečia šią pasitikėjimo temą, nors būtent juo – pasitikėjimu ir rizikos įžvalgomis – ir yra grįstas mūsų politinis gyvenimas“, – pasakojo jis.
Tęsdamas feisbuke dažnai nuomonę reiškiantis pašnekovas sakė planuojantis vėl peržiūrėti anglų režisieriaus Ridley Scotto kūrinius. „Su tuo susijęs ir „HBO“ serialas „Raised by wolves“. Manau, kad jis puikiai dera prie filmo „Svetimas“ („Alien“) frančizės, R.Scottas jame daro didįjį savo, kaip menininko ir mąstytojo, tyrimą – bando apibrėžti kūrinio ir kūrėjo santykį.“
Jo nuomone, Scotto kiną galima žiūrėti atrandant vis naujus sluoksnius, tarp kurių esančios ir teodicėjos idėjos, mitai ir epai apie dievus ir žemesnes būtybes.
„Taip pat labai rekomenduoju pasižiūrėti „Netflixe“ rodomą anime „Dorohedoro“. Japoniškos animacijos kontekste jis labai neįprastas, veržlus, valiūkiškas, provokuojantis ir visoks kitoks. Tie žmonės, kurie domisi Japonija, o gal šiaip yra neabejingi šiam žanrui, turėtų skirti laiko bent kelioms serijoms“, – rekomendavo pašnekovas.
Literatūra | „Bendroji užmaršties teorija“ ir „Sybil, or The Two Nations“
Apie šią knygą jau buvau parašęs feisbuko draugams ir sekėjams, pokalbį pradėjo D.Skarolskis. Žinomo šiuolaikinio Angolos autoriaus José Eduardo Agualusos knyga „Bendroji užmaršties teorija“ (išleido „RARA“) pašnekovui tapo viena įsimintiniausių pastarojo meto knygų.
„Iš dalies ji kalba apie vis dar egzotišką Afriką, kita vertus, jis labai įmantriai ir įdomiai parašyta. Prieš išleidžiant ją knygos formatu, ji buvo rengta kaip filmo scenarijus, tad joje išlieka veiksmo, siužeto netikėtumų (pašnekovas vartojo sąvoką „Plot twist“ – 15min) ir kitų žavių dalykų. Šie 156 puslapiai labai greitai persiskaito ir įtraukia“, – pasakojo.
Interviu metu D.Skarolskis taip pat teigę laukiąs į pašto dėžutę įkrisiančios buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko, konservatoriaus Benjamino Disraelio knygos „Sybil, or The Two Nations“.
„B.Disraelis – labai svarbi asmenybė XIX a. istorijoje, ypač dėl politinės savo karjeros, kai jis tapo konservatorių partijos lyderiu. O jo premjeravimo metu įvyko partijos reforma, kuri, kaip sakoma, padarė ją modernia, – teigė D.Skarolskis. – Pati knyga parašyta dar prieš B.Disraeliui tampant premjeru. Joje nagrinėjami tiek aniems, tiek ir mūsu laikams (nors šiek tiek kitokia forma) aktualūs klausimai apie ekonominę nelygybę, socialines problemas.“
Šia knyga D.Skarolskis susidomėjo stebėdamas neseniai vykusius Amerikos intelektualų, naujienų portalų ir intelektualinių leidinių autorių, atstovaujančių skirtingoms Respublikonų partijos atšakoms, debatus:
„Vieno kalbėtojo atsakymas į klausimą, ką iš naujo vertėtų perskaityti apie konservatizmo tradiciją jaunimui, virto paraginimu prisiminti žymųjį britą.“
Muzika | „KOKOKO!“
„Esu iš tų žmonių, kurie dažnai įsikanda keletą dainų ar albumų. Neseniai užsibaigė beveik pusantrų metų trukęs grupės „Lift to Experience“ albumo „The Texas-Jerusalem Crossroads“ klausimo periodas. Taip kas kelias dienas vis paklausydavau jo sykį ar du“, – pažymėjo kritikas ir pridūrė, kad visgi dažniau yra linkęs klausyti paskirų dainų, o ne ištisų albumų.
15min jis rekomendavo atkreipti dėmesį į elektronikos grupės iš Kongo Demokratinės Respublikos „KOKOKO!“ muziką. Kaip sakė D.Skarolskis, joje įmantriai susijungia afrikietiškų instrumentų bei lengvai atpažįstami vakarietiškos elektronikos garsai.
„Šią grupę laikau vienu iš dabartinių Afrikos muzikos perlų“, – pridūrė.
Pokalbio metu D.Skarolskis taip pat minėjo ir pietų afrikiečio atlikėjo pseudonimu Petite Noir muziką, taip pat Azerbaidžano multiinstrumentalisto Velvet Cold kuriamą sunkiąją muziką.
Meno albumas | „The Pre-Raphaelites“
D.Skarolskio žodžiais, jis nėra iš žmonių, dažnai besilankančių meno parodose.
Paskutiniu kiek didesniu įvykiu jis įvardija vasarą Nacionalinėje dailės galerijoje vykusią parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, atvėrusią XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Baltijos šalių dailės „aukso fondą“.
„Mano asmenybei žymiai mieliau yra išsirinkti kokį nors albumą ir jame nagrinėti meno kūrinius. Žinoma, jis turėtų būti gražiai ir kokybiškai išleistas, – sakė. – Rašydamas magistrinį darbą apie prerafaelitų, anglų menininkų, kūrusių XIX a. vid. Londone, dailę rekomenduočiau milžinišką savo svoriu bei intelektiniu užmoju Aurélie Petiot sudarytą leidinį „The Pre-Raphaelites“. Tiesa, reikėtų įspėti, kad albumo kaina yra labai kandanti į ranką. Šiuo klausimu, kai negalime skraidyti už Lietuvos ribų, esu žmogus, sumokėsiantis gero pluošto bilietų kainą, idant turėčiau daiktą pas save knygos formatu. Knygų kaupimas man jokia prasme nesukelia skausmo.“
Teatras | „Seven Souls in the Skull Castle“
Karantino metu D.Skarolskis siūlo pasižiūrėti „Netflix“ pasirodžiusį japonišką spektaklį. Anot jo, platforma pateikia kelių sezonų variantus.
Spektaklis vadinasi „Seven Souls in the Skull Castle“ (rež. Hidenori Inoue). „Tai labai nišinis reikalas. Aišku, įpratus prie vietinio europietiško, vakarietiško teatro, stovintis vidury scenos vyras, kuris labai stipriai šaukia japoniškus užkeikimus, gali atrodyti šiek tiek egzotiškai. Kita vertus, tai yra galimybė susitikti su vis dar gyvuojančia japoniško teatro tradicija.“
Kritikas pabrėžė – jame taip pat daug veiksmo – intrigų, samurajų ir kraujo. „Jeigu žmogus turi tris valandas, tai kodėl gi neskirti tokiam įdomiam reikalui savo laiko?“
