Muzika | Džiazas, „Indie“ rokas, žaidimų garso takeliai
„Ar tikrai reikia išsirinkti vieną? Galiu rekomenduoti kelias grupes!“ – apie muziką kalbėjo M.Jastramskis.
„Dirbant nebūtinai renkuosi muziką, turinčią autorių. Tai tiesiog būna atsitiktinis džiazas, trimito muzika, kuri man labai patinka – galėčiau ilgai klausytis Mileso Daviso.
Nežinau, ką reiškia „Indie“ rokas, tačiau šio žanro taip pat dažnai klausausi. Panašu, jog į šį pavadinimą sukišami „likutiniai“ kūriniai, kurie niekur kitur netinka. Taigi iš naujo atradau „The Smiths“, ko gero, dėl perskaitytos Morrissey‘aus autobiografijos. Mėgstu ir amerikiečių grupės „The National“ kūrybą. Tai grupės, prie kurių nuolatos galima sugrįžti ir klausytis visos diskografijos nuo pradžios iki galo.
Yra ir trečioji muzikos rūšis, kurią atrandu kompiuteriniuose „Indie“ žaidimuose. Pastebiu, kad ten kartais atsiranda kūrinių, kurie paprastai neišeina į populiariąją kultūrą. Žmona man yra padovanojusi sunkiai randamą vien fortepijonu atliekamos muzikos diską iš žaidimo „I Am Setsuna“. Šių kūrinių man labai patinka klausytis, nes jie siejasi su tam tikrais potyriais.“
Kompiuteriniai žaidimai | „Inmost“
Paklausus apie kompiuterinius žaidimus, M.Jastramskis teigė: „Čia turiu labai aiškią rekomendaciją. Tačiau aš kalbu apie nišinę kūrybą, kurią net nežinau, kaip pavadinti. Aš žaidžiu trumpesnius, nepriklausomų kūrėjų sudarytus žaidimus, kuriuose bandoma perteikti kokią nors idėją.“
Čia pašnekovas įvardijo 2019-ais išėjusį „Inmost“, kurį sukūrė dailininkas iš Rusijos Aleksejus Testovas ir programuotojas iš Ukrainos Andrijus Vinčkovskis. Nuo 2016-ųjų jie savo darbą perkėlė į Lietuvą, nes nuolatinė įtampa tarp jų tėvynių paskatino ieškoti naujo prieglobsčio studijai.
„Piskelinė grafika atrodo senovinė, bet jame nagrinėjamos temos – tamsios ir rimtos. Jie kalba apie praradinimus, šeimos santykius. O garso takelis jame – minimalistinis, tačiau įspūdingas“, – teigė M.Jastramskis.
Rašytojas | Kazuo Ishiguro
2017-ųjų Nobelio premijos laureatas Kazuo Ishiguro yra mėgstamiausias M.Jastramskio rašytojas. „Esu perskaitęs visas jo knygas, – teigė. – Jeigų reikėtų išsirinkti geriausią jo knygą, tai būtų „The Unconsoled“, kuri kol kas nėra išversta į lietuvių kalbą. Vienų nuomone, tai yra šedevras, kitų – persistengimas. Aš būčiau pirmųjų pusėje.“
Iš paskutiniųjų M.Jastramskiui įsiminė 2020-aisiais išėjęs romanas „Palaidotas milžinas“. „Daliai žmonių fantastikos priemaišos ne itin patinka, tačiau aš į tai žiūriu kaip į estetinę priemonę. Šioje knygoje taip pat išlieka nepatikimas pasakotojas. Čia vystomos praeities bei politinės temos.“
Kino režisierius | Hajao Mijadzakis
„Viskas nuo animacinio filmo „Mano kaimynas Totoro“ iki vieno iš paskutiniųjų jo kūrinių „The Wind Rises“ (liet. „Vėjas kyla“) man labai patinka“, – kalbėdamas apie kiną, teigė M.Jastramskis.
M.Jastramskiui patinka japonų režisieriui Hajao Mijadzakiui būdinga realybės ir pasakos jungtis, gyvi, šilti personažai. „Filme „Porco Rosso“ jis paliečia rimtas politines temas, fašizmo pavojų, o „The Wind Rises“ matome specialisto, kurio kūriniai pajungiami karo mašinai, gyvenimo dramą.“
Meno paroda | „Piešiniai“
„Kelionėse arba tiesiog vaikštinėdamas į meno galerijas arba muziejus tiesiog imi ir užklysti. Dar prieš pirmąjį karantiną, su žmona bevaikštant Druskininkuose, užsukome į Čiurlionio memorialinį muziejų. Ten teko pamatyti Lino Blažiūno grafikos darbų parodą „Piešiniai“.
Serija „Spygliakritis“ man paliko didžiausią įspūdį. Man patinka monochrominė, baltos–juodos estetikos derinimas, žaidimas su šviesos elementais. Kita vertus, labai matosi, kad L.Blažiūnui įkvėpimas gimė gamtoje, o jos vaizdai man labai artimi širdžiai“, – pasakojo jis.
