Spektaklis: „Oidipo mitas, Tėbų trilogija“
„Jau nebežinau, ar dėl koronaviruso jį dar rodys, tačiau man patiko vienas iš paskutiniųjų Gintaro Varno spektaklių „Oidipo mitas, Tėbų trilogija“, kurį rodė Nacionaliniame dramos teatre“, – pradėjo M.Ivanauskas.
Šis spektaklis menininkui įstrigo, nes „buvo sukurta atmosfera, kuri įsiminė ilgam. Tiesiog pavyko pasinerti į Antikinės tragedijos siužetą.”
Jis taip pat išskyrė Vilniaus mažajame teatre rodytą Kirilo Glušajevo pastatytą spektaklį „Nuostabūs dalykai“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Martynas Nedzinskas.
Kinas: vaikystės klasika
Nors sukurta „tiek daug įvairiausių gerų filmų, ir paminėti, pavyzdžiui, Andrejų Tarkovskį ar Davidą Lynchą reikštų paminėti tik du iš daugelio“, M.Ivanauskas visada mielai sugrįžta prie „vaikystės klasikos“.
Jis sako, jog „Žiedų valdovą“ bei „Harį Poterį“ yra matęs be galo daug kartų. „Net ir dabar retkarčiais šiuos filmus vis pažiūriu iš naujo“, – sakė jis.
Muzika: nuo Bacho iki „Hiperbolės“
M.Ivanausko sako, jog nėra melomanas, tačiau paklausus apie mėgstamą muziką, pirmasis į galvą šovė Ericas Claptonas. Taip pat mini grupę „Wilco“ bei „Hiperbolę“.
„Tai, kokios muzikos klausausi, priklauso nuo etapų. Kartais įsijungiu klasikinę – Mozartą, Bachą, kartais – Sauliaus Mykolaičio dainų“, – sakė jis.
Literatūra: Platonas
„Repetuojant spektaklį, Platono prisiskaičiau tiek, kad jau bloga, – juokaudamas sako M.Ivanauskas, nes pastaruoju metu darbuojasi ties nauju savo spektakliu „Dialogai“. – Laukiu spektaklio premjeros. Po jos galėsiu ramiai paskaityti kitų autorių kūrinių.”
Vėliau jis pasakojo, kaip, atsikraustęs į naują butą, rado šeimininkės paliktą Ernesto Hemingway’aus apsakymų knygą „Kilimandžaro sniegynai“. Šią atsitiktinai pasitaikiusią knygą menininkas perskaitė su didžiausiu malonumu.