Todėl, kaip pati sako, kartais gyvendama tokiu greitai besisukančiu tempu radusi minutę labiausiai nori tiesiog pailsėti. Tuomet filmus pakeičia buvimas su šeima, muziką – tyla arba, jos žodžiais tariant, – „puodų, peilių, kočėlų ir visokiausių smulkintuvų bei kitų įrankių ir prietaisų skleidžiamų garsų ir ritmų polifonija“.
Ką jau kalbėti apie įvairius spektaklius ar filmus – jiems dažnai pritrūksta laiko. Tačiau net ir labiausiai įtemptame grafike L.Sungailienė randa laiko kultūriniam atokvėpiui. 15min pasiteiravo, ką tuomet skaito, ką žiūri ir ko klauso pašnekovė. Taigi, kas L.Sungailienės „Savaitgalio įkvėpimų“ sąraše?
MUZIKA: ne tik liaudies, bet ir šiuolaikinė
Turbūt dažniausiai aplink L.Sungailienę skamba liaudies muzika, tačiau ji turi ir kitų mėgstamų žanrų. Tai – džiazas, rokas, klasika, intelektuali šiuolaikinė muzika, yra ir nemažai populiariosios muzikos kūrinių, kompozicijų, kurių ji mielai klauso.
„Svarbu, kad muzika turėtų savyje nuoširdumo, jautrumo ir idėją, kuri būtų artima, kurios pačiam norėtųsi siekti ir apie ją svajoti, galvoti, dainuoti.
Šiemet žiūrėjome ir nacionalinę „Eurovizijos“ atranką, stebėjome konkurso pasirodymus Kijeve. Taigi, su visa šeima klausome pačios įvairiausios muzikos“, – šyptelėjo ji.
Tarp L.Sungailienės favoritų – daugybė visiems puikiai žinomų muzikantų. Ji sako itin vertinanti Andrių Mamontovą, Nedą Malūnavičiūtę. Taip pat žavisi Juste Arlauskaite-Jazzu, Vilija Matačiūnaite, Donatu Montvydu, Mantu Jankavičiumi. „Man patinka jauni, charizmatiški atlikėjai“, – patikina ir vardija toliau – Alina Orlova, Kotryna Juodzevičiūtė, Ieva Zasimauskaitė, Gabrielius Vagelis.
Laidų vedėja žavisi ir už profesionalumą vertina „Skamp“, Liną Adomaitį, Marijų Mikutavičių, Rūtą Ščiogolevaitę. „Savo veikla ir itin pagarbiu bei kūrybingu požiūriu į baltišką kultūrą ir muzikinį paveldą mane žavi grupė „Skylė“. Esu dainavusi kartu su Aiste Smilgevičiūte ne viename projekte – su ja labai gera bendrauti ir kasdienybėje, ir scenoje“, – 15min kalbėjo L.Sungailienė.
Apskritai muzikos ji dažniausiai klausosi Lietuvos nacionaliniame kultūros centre – ten, kur kasdiena atlieka vyriausiosios specialistės pareigas. Tarp šių sienų įprastai skamba etninė, instrumentinė muzika, dainuojamasis folkloras.
„Vairuodama automobilį klausau populiarių radijo stočių, neretai kartu su vaikais dainuojame, jei skamba mūsų mėgstama daina. Kai automobilį vairuoja vyras, dažnai jis mums primena mudviejų jaunystės hitus – jis turi įsirašęs keletą kompaktinių diskų su jaunystės laikų techno, roko muzika.
Namie klausome įvairios muzikos – nuo šiuolaikinės jaunimo iki relaksacinės ir rimtosios klasikos. Kartais pasiilgstu džiazo, kurį taip mėgau studentavimo laikais, ir televizoriaus programų tinklelyje susirandame džiazo muzikos kanalą“, – pasakojo L.Sungailienė.
KNYGA: Axelio Munthe‘ės „Knyga apie San Mikelę“
L.Sungailienės mėgstamų ir skaitytų knygų spektras gana platus – nuo klasikinės, dalykinės literatūros, istorinių romanų, dramų ir biografinių apybraižų iki nuotykių ir fantastikos. Nors dabar ji dažniau renkasi grožinę literatūrą, kurioje pateikiami istorinių įvykių ar asmenybių aprašymai, filosofiniai, egzistenciniai pamąstymais, ypatingų asmenybių charakteristikos.
„Man patinka nesunkiai skaitomi, tačiau neprasti ir nepaprasti romanai. Kai perku knygą, išsirinkti ją trunku gana ilgai: pasitariu su knygyno darbuotojais, taip pat atkreipiu dėmesį ir į mėgstančių skaityti kolegų atsiliepimus, patarimus“, – pasakojo ji.
Laidų vedėja prisipažįsta per pastarąjį dešimtmetį skaitanti daugiau vaikams, nei suaugusiems skirtos literatūros – jos vaikai labai mėgsta klausyti balsu skaitomų pasakų, istorijų, nuotykių. Todėl prieš miegą ji dažnai skaito vaikams, o jai pačiai patinkančioms knygoms dažniausiai pritrūksta ir laiko, ir... budrumo.
„Atsiverčiu knygą, skaitau lėtai ir... pradedu snūduriuoti, nuovargis daro savo. Per atostogas paprastai perskaitau vieną knygą, nes tikrų atostogų, galima sakyti, turiu nedaug“, – kalbėjo ji.
O kaipgi viską ir suspėti, kai tenka ir folkloro festivaliuose dalyvauti, ir renginius vesti, ir vaikams laiko rasti, o kur dar etnokultūrinio ugdymo stovyklos ir instrumentinio muzikavimo kursai – veiklos L.Sungailienei tikrai netrūksta.
Tačiau kokia perskaityta knyga jai iki šiol paliko didžiausią įspūdį? Prieš trejus metus ji sako atradusi Axelio Munthe‘ės „Knygą apie San Mikelę“. „Skaityti šią švedų gydytojo psichiatro ir rašytojo knygą man buvo malonus patyrimas. Pritariu knygos aprašymą rengusiems žmonėms, jog tai gyvenimo išminties knyga – ji išties daug ką pasako, padeda apmąstyti, įvertinti“, – kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, visai nesvarbu, kad knygoje aprašomi įvykiai, žmonės gyvena XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje – pagrindinės idėjos ir vertybės išlieka aktualios ir šiandien.
L.Sungailienės rašytojų favoritų sąraše – Ernestas Hemingway, Astrida Lindgren, Antoine'as de Saint-Exupery, Jerome‘as Davidas Salingeris, Hermannas Hesse, Umberto Eco, Victoras Hugo, Julesas Vernas, iš lietuvių kūrėjų – Vytautas Mačernis, Marcelijus Martinaitis, Kazys Bradūnas, Romualdas Granauskas, Antanas Škėma, Kristina Sabaliauskaitė, Valdas Papievis, Viktorija Daujotytė.
FILMAS: silpnybė – skandinaviškui kinui
Kiną L.Sungailienė laiko malonia laisvalaikio praleidimo forma. Ir nors kartais, kaip pati sako, tampa gaila prie kino ekranų praleisto laiko, patirtos emocijos dažniausiai jį atperka. Filmus ji dažniausiai žiūri namuose, kino teatre – retai.
Dar studentavimo laikais kartu su bičiuliais ji mėgdavo aplankyti „Kino pavasario“ repertuaro filmus, ypač – skandinavišką kiną, tačiau pastaraisiais metais į festivalius L.Sungailienė nebeužsuka dėl tos pačios priežasties, vėlgi – viskam suspėti tiesiog pritrūksta laiko.
Dabar ji dažniausiai renkasi istorines, psichologines dramas, veiksmo filmus, taip pat ir fantastiką. Nors kartais, priklausomai nuo nuotaikos ir emocinės būklės, būna, kad įsijungia ir kokią romantinę dramą ar lengvo pobūdžio komediją.
„Mėgstu ir tam tikrus serialus, pavyzdžiui, „Begėdį“. Dažnai su vyru serijas žiūrime iš lėto, vis jas prisimindami, aptardami. Nemėgstu serialų žiūrėti ištisomis dienomis ar paromis, kaip tai daro kiti serialų mėgėjai. Nekenčiu siaubo filmų ir nesuprantu serialų apie vampyrus ar vaikštančius numirėlius“, – kalbėjo laidų vedėja.
Tarp didžiausią įspūdį L.Sungailienei palikusių filmų – Larso von Triero „Melancholija“, Jameso Camerono „Įsikūnijimas“, Lilianos Cavani „Pranciškus Asyžietis“.
TEATRAS: žavisi Nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaru
L.Sungailienė žavisi ir teatro gyvenimu, nors jame pastaruoju metu taip pat apsilanko rečiau nei prieš keletą metų. „Anksčiau beveik visas premjeras lankydavau, ypač Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tačiau traukė dėmesį ir teatro veikla, ir ten statomi spektakliai. Įdomu, ar studentai šiais laikais lanko spektaklius? Mes tai labai lankydavome ir netgi sugebėdavome patekti į premjeras nemokamai arba su pigesniais studentiškais bilietais“, – prisiminė ji.
Jai iki šiol vieni ryškiausių matytų spektaklių – „Madagaskaras“, „Meistriškumo pamoka“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, baletas „Romeo ir Džiuljeta“, operos „Bohema“, „Madam Baterfly“, „Skrajojantis olandas“, „Karmen“.
Tarp mėgstamų režisierių – Jonas Vaitkus, Rimas Tuminas, Gytis Padegimas, Valentinas Masalskis, Dalia Ibelhauptaitė.
MENAS: Ogiusto Rodeno darbai ir žemaičiai kūrėjai
Jas pašnekovė dažniau aplanko viešėdama užsienyje, nei užsuka į Lietuvoje esančius muziejus ar galerijas. Taip ji stengiasi pažinti kitos šalies kultūrą, perprasti jos vertybes, pajusti, kuo gyvena šalies kultūra ir menas.
„Tėvynėje pastaruoju metu aplankau tik tas parodas, kur eksponuojami bičiulių, pažįstamų menininkų darbai. Dažniau ir mieliau lankausi tautodailės parodose ir liaudies meno galerijose, tačiau tai suprantama – juk jie glaudžiai siejasi su mano profesine veikla“, – kalbėjo L.Sungailienė.
Ji sako itin mėgstanti „ryškaus charakterio“ tapybą, taip pat esanti neabejinga smulkiai ir preciziškai grafikai, išieškotai fotografijai ir aptakių moteriškų formų skulptūrai.
Tarp L.Sungailienei labiausiai patinkančių menininkų – vienas garsiausių XIX amžiaus prancūzų skulptorių Ogiustas Rodenas, taip pat – dauguma lietuvių, žemaičių: dailininkas Vytautas Valius, grafikai Alfonsas Čepauskas, Algimantas Švažas. Ne vienas jų darbas puošia ir pašnekovės namų sienas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
