Maestro sako, kad nors jis pats gyvena turtingą kultūrinį gyvenimą, paradoksalu, tačiau to laiko išties viskam trūksta. Suprask, kuo daugiau norisi apimti, tuo sunkiau jį suplanuoti taip, kad viskam liktų bent po valandą kitą.
15min pasidomėjo, ką mėgsta skaityti, ko klausyti ir ką laisvalaikiu renkasi žiūrėti E.Kaniava. Kokie jo „Savaitgalio įkvėpimai“?
KNYGA: Romaino Gary „Karaliaus Samiamono baimės“
„Ši knyga netikėtai tapo mano stalo knyga. Ta, kurią vis norisi atsiversti, kurioje aprašomas gyvenimas šiek tiek primena manąjį“, – 15min sakė E.Kaniava.
Kaip sako maestro, svarbu laiku ir vietoje atrasti tai, kas tau artima, o šiame gyvenimo etape jis sako net kiek susitapatinęs su pagrindiniu herojumi – abu panašaus amžiaus, vėlesniuose metuose vienas išvyksta į gyventi į Nicą, o kitas... į Palangą.
„Pajuokaudamas sakau, kad tai sutapimas, tačiau romanas mane labai palietė. O dar čia aprašomos tokios sąvokos kaip „jaunystės liepsna“ ir „senatvės šviesa“ – man tai artima, todėl knyga tapo „mano“, – atviravo operos solistas.
Įprastai E.Kaniava neretai skaito klasikos kūrinius, tokį toną jam diktuoja akademinė veikla, darbas su studentais. Tačiau, kaip pats sako, ir pačiam įdomu iš naujo atsiversti Levą Tolstojų, Charlesą Dickensą.
„Mėgstu skaityti, nors manau, kad per mažai skaitau. Ir už tai save stipriai baudžiu. Tačiau viskam trūksta laiko. Ir nesinori dėl to skųstis, man net patinka, kad to laisvo laiko nėra, įdomu būti užsiėmusiam. Tačiau, būna – per dieną ir spaudą paskaitai, laikraščius pavartai, dar šiaip ką paskaitinėji, ir žiūri, kad knygai mažai to laiko beliko“, – kalbėjo jis.
MUZIKA: ji turi derėti su žodžiais, o žodžiai – su muzika
Muzika turi derėti su žodžiais, o žodžiai – su muzika. Ir tiek viena, tiek kita turi būti stipru, profesionalu. Bent taip įsitikinęs E.Kaniava. Pasak jo, labai svarbu klausant dainų suprasti apie ką jos, įsiklausyti į tekstą, pajausti jo prasmę. Antraip kūriniai praranda vertę – kas iš to, jei klausai ir nesupranti esmės?
MUZIKA: nėra blogo žanro, bet muzika ir tekstas turi derėti tarpusavyje
Muzika turi derėti su žodžiais, o žodžiai – su muzika. Ir tiek viena, tiek kita turi būti stipru, profesionalu. Bent taip įsitikinęs E.Kaniava. Pasak jo, labai svarbu klausant dainų suprasti apie ką jos, įsiklausyti į tekstą, pajausti jo prasmę. Antraip kūriniai praranda vertę – kas iš to, jei klausai ir nesupranti esmės?
„Nors aukštojoje mokykloje dėstau klasikinį dainavimą, ankstyvoje profesinėje jaunystėje man teko prisiliesti ir prie populiaraus žanro atlikimo. Žinoma, tas popsinis dainavimas prieš 30 metų ir dabar – jis labai skiriasi.
Tačiau visuomet buvau ir esu už gerą muziką, nesvarbu, koks tai žanras, o tuo pat metu – prieš piguvą. Dėl to man svarbu, kad kompozitoriaus ir gero poeto bendras darbas būtų harmoningas. Juk būna – melodinis sumanymas gal ir neblogas, bet to teksto šykštumas savotiškai atstumia, reikia, kad tame būtų balansas“, – įsitikinęs jis.
KINAS: sena meilė – Vytautas Žalakevičius
Į kino teatrus E.Kaniava vaikšto retai, o ir filmų pastaruoju metu žiūri mažiau nei anksčiau tą darydavo. Priežastis, kaip pats jau juokiasi, vis ta pati – visko suspėti padaryti per 24 valandas tiesiog neįmanoma, o ir nereikia.
Rinkdamasis šių dienų filmą operos solistas paklauso bičiulių, profesionalų rekomendacijų. Neva pažiūrėti visų naujienų vis tiek neišeis, todėl jei jau skirti kelias valandas – tai tam, kas jau spėjo ne vieną įtraukti ir sužavėti.
„Buvo laikas, kai eidavome į visus filmus, kai nuolat lankydavome kino teatrą, tuomet daug filmų pažiūrėdavau. Bet gal laikas padiktuoja savus kriterijus – iki šiol žaviuosi savo kartos atstovais, Militiniu, Žalakevičiumi. Jis apskritai mano sena meilė, tai, ką jis padarė Lietuvos kinematografijoje – tai nuostabu“, – sakė E.Kaniava.
Tiesa, pašnekovas užsiminė iki šiol privengiantis holivudinio kino ir juokais išskirdamas kino klasikų kūrėjų elitą sakė: „Mane rusas vilioja, mane prancūzas traukia, traukia italas“.
O kaip TEATRAS?
„Stengiuosi apsilankyti. Tačiau esu iš tų, kuriems nepatinka šiuolaikiško teatro sprendimai, esu už klasikinę teatro išraišką. Šiuolaikiniai sprendimai manęs nebejaudina. Spektaklis man turi išspausti ašarą, turiu pergyvent tas kančias, o kuo viso to moderniame teatre pasigendu. Nors tai ir mano asmeninė nuomonė“, – kalbėjo E.Kaniava.
Ištaikydamas progą jis nepraleidžia progos aplankyti ir MENO PARODAS. Tačiau į jas dažniausiai užsuka Klaipėdoje, o jei atvyksta į Vilnių – taip pat pasidomi, kas kur vyksta.
TAIP PAT SKAITYKITE:
