Pokalbis su S.Jačėnu prasidėjo neįprastai. Dar prieš atsakymas į klausimus, jis pirmiausia pacitavo Sigito Gedos eilėraščio „Kasdieniškas gyvenimas“ fragmentą ir netrukus šyptelėjęs prisipažino – muzika šiandien jam kone svarbesnė už teatrą ar kiną. Bent jau pastaruosius keliolika metų.
Šviesa ir muzika mus gelbsti, niekas kitas,
Pasaulis taip iš anksto sumanytas
Šviesos ir muzikos, harmonijos tvane, –
Dėl to taip gera mums. Mene
Mes regim, girdim tobulą pasaulį,
Kad ten visai kitus žodžius pasakom,
Kad neišduodam nieko niekada;
Šviesos ir muzikos didinga valanda
Galėtų gaubti mūsų trumpą amžių,
Mes patys viską trumpinam ir glamžom,
Ieškodami didybės ir garbės...
KNYGA
S.Jačėnas sako nemėgstantis storų knygų. Jis neskaito prieš miegą, o kai jau atsiverčia knygą – tai dažniausiai tokią, kuri būtų susijusi su vienu ar kitu radijo ar TV projektu.
„Laisvalaikio skaitiniams, deja, tiesiog nelieka laiko. Gal kada nors...“ – sako.
Nuo praėjusių metų rudens iki šio pavasario su grupe įvairaus amžiaus ir profesijų klaipėdiečių jis susibūrė į „Ėvikės skaitytojų teatrėlį“, kur skaitė Ievos Simonaitytės kūrybą. Tiesa, ne tik skaitė, bet ir domėjosi Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija, lavino bendravimo, aktorinius ir scenos kalbos įgūdžius. „Skaitėme ne tik sau, bet ir klausytojams bibliotekoje, miesto kavinėse“, – pasakojo pašnekovas dėkodamas Klaipėdos miesto savivaldybei už jam skirtą 6 mėnesių kultūros ir meno stipendiją.
MUZIKA:
„Man gražiausia muzika yra ta, kurią kasdien nuo ankstaus ryto girdžiu pro langus. Tai – paukščių čiulbėjimas“, – sako S.Jačėnas.
Jis taip pat sako vertinantis tylą, žavisi ir Smiltynės pušų ir jūros bangų ošimu. „Gyvename „ausinukų“ laikais, kai visi aplink – gatvėse, autobusuose, ypač jauni žmonės, nuolat kažką klauso... Kai pavyksta nugirsti ką – mane apima neviltis ir siaubas. Pasaulyje tiek daug nuostabios muzikos, o daugumos jų ausinėse skamba kažkoks decibelų chaosas, ritmo kalimas, kitaip – triukšmas, kuris, beje, labai kenksmingas jų sveikatai“, – mintimis dalijosi S.Jačėnas cituodamas 15min dar anksčiau publikuotą tekstą apie triukšmo sukeliamas ligas.
Menininkas sako muzikoje, dainose ypač vertinantis širdies balsą, gyvenimišką išmintį, nuoširdumą. Jo mėgstamas grojaraštis – itin spalvingas: nuo operos iki džiazo, nuo synthpopo iki popmuzikos.
Net ir „Eurovizija“ S.Jačėnui nepraeina pro ausis, šių metų jo favoritas konkurse – Portugalijai atstovaujantis Salvadoras Sobralis. „Būtų tiesiog nuostabu, būtų tikras stebuklas, jeigu jis nugalėtų!“ – sako jis kviesdamas palaikyti atlikėją.
Tarp S.Jačėno mėgstamiausių – daugybė skirtingų kūrinių. Žemiau – keletas jų:
Omara Portuondo ir Ibrahimas Ferreras
Robbie Williamsas ir Nicole Kidman
„Orchestral Manoeuvres in the Dark“
„Monthy Python“
Andre Rieu
Tiesa, kartais jis mėgsta paklausyti tiek dukters Julijos dainų, tiek savo paties ankstesnių metų įrašų.
„Klausau įvairios muzikos. Ypač kai ieškau temų ar muzikinio fono radijo ar TV projektams. Šiemet mums su žmonele Nijole, rengiant radijo ir TV laidas, labai padeda uostamiesčio muzikos kūrėjas ir atlikėjas, projekto „driezhas“ autorius Kristijonas Lučinskas“, – pasakojo jis.
S.Jačėnas – didelis melomanas, todėl kone kasdien gimtadienio ar kokia kita proga sveikindamas draugus neretai jiems nusiunčia muzikinį sveikinimą.
KINAS
„Kino teatruose lankausi labai retai. Negaliu pakęsti, kai šalia sėdintys šlamščia spragėsius“, – sako S.Jačėnas.
Galbūt todėl filmus dažniausiai žiūri namuose, radęs laiko mielai renkasi prancūzų komedijas, detektyvus. Su malonumu žiūri ir visai šeimai skirtus filmus, dažniausiai rodomus švenčių metu.
„Jie nuoširdūs, jaudinantys. O kino teatruose su žmonele mielai apsilankome filmuose, kuriuos esu įgarsinęs, ir visai nesvarbu, kad jie skirti daugiausia vaikams“, – šypteli.
Tarp jo favoritų – ir Mikės Pūkuotuko dainelė apie pilvelį:
Per ilgus metus, nuo 2004-ųjų, S.Jačėnas spėjo įgarsinti daugybę filmų. Jo balsas skamba „Šreke“, tokiose animacinėse juostose kaip „Zebriukas Dryžius“, „Artūras ir minimukai“, „Bitės filmas“, „Asteriksas Olimpinėse žaidynėse“, „Madagaskaras“, „Kung Fu Panda“, „Linksmosios pėdutės“, „Loraksas“, „Smurfai“, „Pikti paukščiai“ ir daugelyje kitų.
TEATRAS
„Teatras mano gyvenime, deja, jau seniai nebeužima jokios vietos. Jaunystėje matyti režisierių Jono Vaitkaus, Eimunto Nekrošiaus, Gyčio Padegimo spektakliai padarė didžiulį įspūdį ir po jų, deja, kasmet vis labiau nusiviliu šiuolaikiniu teatru.
Kadangi šiandieniniam teatrui esu tiesiog nereikalingas, 2004 metais įsteigiau „Vieno aktoriaus teatrą“, – sako S.Jačėnas. Šiandien jis leidžia skaitančių, dainuojančių aktorių kompaktinius diskus, jau dešimtus metus organizuoja poezijos ir muzikos šventę „Naktigonės“, rengia įvairius radijo projektus.
MENO PARODOS
Kai tik gali, jis visuomet apsilanko Klaipėdos galerijose, aplanko naujų parodų atidarymus. S.Jačėnas dažniausiai užsuka į „Baroti“, o štai šį savaitgalį ketina aplankyti „Herkaus galeriją“, kur vyks Indros Grušaitės tapybos parodos „Renesanso pavasaris“ atidarymas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
