1
Literatūra / nuo M.Kulbako iki M.de Cervanteso
„Skaityti ir vertinti tekstus yra mano darbas, tad mėgstamiausios-nemėgstamiausios knygos kategorija išblukusi. Greičiau galėčiau kalbėti apie įspūdį, nors ir šis su laiku kinta“, – pasakojimą pradėjo senosios raštijos tyrėja.
Iki šiol stiprų įspūdį jai yra palikęs Moišės Kulbako (1896–1937) ekspresionistinis romanas „Mesijas, Efraimo sūnus“ (išvertė Mindaugas Kvietkauskas, 2021 m. išleido leidykla „Odilė“). Tekstas parašytas Berlyne 1922 m. ir prisodrintas siurrealistinių vaizdinių, mistinių įvaizdžių, lietuviškos žydų žodinės tradicijos, sakė E.Terleckienė.
„Pasakojimas grįstas žydų legenda, esą žemėje visuomet gyvena 36 slapti šventieji, be kurių nematomos veiklos pasaulis sugriūtų. Šventieji, gyvenantys istorinėje Lietuvoje – nusigyvenęs malūnininkas Benjė, valkata filosofas Gimpelis, rabinas Simcha, krikščionis pirtininkas Kirilas – atpažįstami, žemiški, įtaigūs, net komiški, bet būtent jie ruošia pasaulį Mesijo atėjimui.
Greičiausiai, kad daugeliui žinoma Kulbako poema „Vilnius“, tačiau labai rekomenduočiau perskaityti „Mesiją“ ir naujai atrasti arba praplėsti žinias apie tarpukario Vilniaus žydų literatūrą. Daug kur mačiau tekstą lyginant su paveikslu, bet man tai pasirodė greičiau visas triptikas“, – dalijosi ji.
Taip pat visai neseniai ji perskaitė XVII a. Naujosios Ispanijos (dab. Meksikos) poetės ir dramaturgės sesers Juanos Inés de la Cruz tekstus: „Ši vienuolė tituluojama „dešimtąja mūza“, žinoma kaip to meto šviesuolė, eruditė. Šiandien ji vertinama ne tik dėl aukšto meninio lygio filosofinių poemų, bet ir dėl feministinio diskurso. Savo tekstuose sesuo kalbėjo apie moterų išsilavinimo reikiamybę, kritikavo nusistovėjusias socialines normas, pajuokė hipokritišką vyrų kaltinimą moterims irracionaliu elgesiu (ypač poemoje „Kvailiai“/ „Hombres necios“).“
Visgi kur kas įdomesnės E.Terleckienei buvo jos dramos ir prologai (vad. loa), kaip antai scena „Dieviškajam narcizui“ (El Divino Narciso, 1690): „Jie persmelkti dviejų civilizacijų – krikščioniškosios ir actekų – susidūrimu, kultūrų persipynimu, monoteizmo ir politeizmo dialogu. Kaip ir visi geri tekstai, jie ne vien supažindina ar atskleidžia istorinių procesų subtilybes, bet ir suteikia malonumą skaitant.“
„Beje, kalbant apie tokias knygas, turiu priminti ir Miguelio de Cervanteso šedevrą – Don Kichotą Lamančietį. Neseniai pradėjau iš naujo ir šventai tikiu, kad šią knygą bent kartą visiems reiktų perskaityti, geriausia – ne kartą“, – pridūrė mokslininkė.
2
Kinas / Monty Pythons kūryba
„Tikrai yra daug patikusių ir ilgam įspūdį padariusių filmų, tačiau šiuo metu į galvą ateina britų komedijos klasika Monty Pythons ir jų „Brajano gyvenimas“ („Life of Brian“, 1979) bei „Šventasis gralis“ („Monty Python and the Holy Grail“, 1975). Tai originali, intelektuali satyra, kurioje vystomos temos net ir po keturių dešimtmečių išlieka aktualios.
„Monty Python‘ų skrajojantis cirkas“ („Monty Python’s Flying Circus“ 1969–1974) sukūrė daugybę plačiai atpažįstamų skečų (pvz., apie ispanų inkviziciją arba kvailų eisenų ministeriją), tapusių atpažįstama populiariosios kultūros dalimi“, – teigė E.Terleckienė.
3
Kompiuterinis žaidimas / „Odisėja“
„Mano santykis su kompiuteriniais žaidimais įdomus. Atradau juos gan neseniai, per karantiną, ir man tai būdas pailsėti bei pakeliauti. Kai sukrenta sunkūs darbai ir vakarais nebelieka daug laiko, atviro pasaulio žaidimai padeda atsiriboti. Tiesą pasakius, kokybiški žaidimai apskritai puikus laisvalaikio leidimo būdas“, – atskleidė senosios raštijos tyrėja.
Būtent todėl ji labai vertina Assassin's Creed‘o „Odisėją“ (2018): „Šis pasakojimas įtraukia į mitologinį Peloponeso karą tarp Atėnų ir Spartos, asmeninę žaidėjo dramą ir leidžia keliauti po antikinę Graikiją. Galima kabinėtis prie detalių, tačiau tai ir puikus būdas pažinti istoriją, įsiminti svarbiausių asmenybių vardus, „aplankyti“ Delfus, Olimpiją ir t. t. Be to, sukurto pasaulio vaizdiniai – grafika – yra stulbinamai gražūs. Žaidimo kūrėjai įdėjo milžinišką darbą, siekdami atkurti istorines vietas ir įkvėpti autentiškumo jausmą.“
„Tarp geriausių mano žaistų žaidimų pirmoje vietoje yra „God of War“ (2018). Įkvėptas skandinavų mitologijos, žaidimo siužetas įtraukia, charakteriai išvystyti, užduotys nenuobodžios, žavi skrupulingas atidumas detalėms“, – kalbėjo ji.
4
Muziejus / Bažnytinio paveldo muziejus
E.Terleckienei labai patinka Bažnytinio paveldo muziejus, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios skliautų ir bernardinių vienuolyno požemių kuriama atmosfera: „Čia parodos apgalvotos, informatyvios ir neretai nustebinančios. Pavyzdžiui, iki vasario 15 d. dar galima susipažinti su šventųjų relikvijų-skulptūrų, dar vadinamų corpisanti (it. k. „šventieji kūnai“), fenomenu. Šiuolaikiniam žmogui tos relikvijos-skulptūros gali pasirodyti fantasmagoriškos, net ekscentriškos, tačiau tikrai sukels smalsumą. Informaciniai stendai informatyvūs, bet taip pat siūlyčiau apsilankyti su ekskursija.“
„Užsienyje įsimintinų parodų pasitaiko daug, tačiau iki šiol mintyse vis grįžtu prie Vienos karo istorijos muziejuje esančios Pirmojo pasaulinio karo ekspozicijos, kurią kiekvienam labai rekomenduočiau. Įspūdį paliko ne tik patys istoriniai artefaktai, pvz., automobilis, kuriame buvo nušautas Pranciškus Ferdinandas su žmona Sarajeve, uniformos, kareivių daiktai ir t. t. Kur kas svarbiau, kad kuratoriams pavyko sukurti įtaigų pasakojimą – nuo euforijos ir makabriškų šauktinių kepurių, iki fizinio bei moralinio luošumo, atsispindinčio paveiksluose“, – pasakojo mokslininkė.
