Laidoje „Ne piniguose mūzos“ jis svarstė, kurios partijos prieš Seimo rinkimus turi adekvačiausias programas, o kurios nusivažiavo į lankas.
Čia jis atkreipė dėmesį į, kaip vienas iš laidos vedėjų Kęstas Kirtiklis įvardino, „tradicines“ ir „nesistemines partijas“.
Tos „netradicinės“, „radikalios“ partijos, jo teigimu, yra aktualios 30 proc. žmonių Lietuvoje, kurie gyvena arti skurdo ribos arba socialinėje atskirtyje. Todėl dalis partijų kreipiasi į juos ir bando pritraukti balsuoti.
„Žvelgiant iš ekspertinės pozicijos, atrodo, kad jie vaikšto po pievas, nors iš tiesų tai labai pragmatiškas ieškojimas, kartais labai ciniškomis priemonėmis žmogaus, kuris yra nusivylęs“, – dalinosi T.Šarūnas.
Remdamasis šiomis įžvalgomis sociologas programas kultūrai skirsto į dvi dalis: „Į tas, kurios kreipiasi emociškai (kas aš esu šioje Lietuvoje) bei į tas, kurios veikia technokratiškai (kaip padaryti dalykus, kad jie veiktų.“
„Nesakyčiau, kad emociškai besikreipiančios partijos jos nusišneka. Tai tiesiog kitas kalbėjimo būdas kitam elektoratui, – kalbėjo T.Šarūnas. – Sakyčiau, kad sėkminga partija turėtų miksuoti visus tuos būdus. Paragavusios valdžios „tradicinės“ partijos dažnai užsižaidžia technokratiniais pažadais.“
Visa laida vaizdo įraše:
