Kiek žinau, savininkas grąžino tą padirbinį Gdansko Top Art galerijai, iš kurios jį pirko.
O mane persekiojo nuojauta, gal iš ten jau plinta falsifikatų srautas.
Neapsirikau. Tolesni įvykiai tą įtarimą patvirtino, o galerija po kurio laiko pranyko.
Nevykusi dovana
Lodzėje esu pakviestas į vakarą, skirtą… man. Siurprizas – muzikinis klubas surengė koncertą ir miniparodą iš privačios kolekcijos. Ant sienos plakatai, ant molbertų – keletas įrėmintų pastelių. Atvykstu, su pakilia nuotaika įžengiu į klubą. Ir ką matau – visos pastelės ne mano ranka atliktos. Ne mano spalvų deriniai, kitokia linijos ekspresija, parašas suklastotas.
Vakaro rengėjams sakau:
– Tai falsifikatai, prašau juos išnešti.
Džiugi nuotaika pranyko.
Susitikimo rengėja sutrikusi pasakė, kad pasteles paskolinęs savininkas yra panašių „falšų“ įsigijęs visą seriją.
