VDU rektorius prof. Juozas Augutis teigė: „Universiteto bendruomenę praturtina asmenybė, siekianti saugoti žmonių istorinę ir daugiabalsę atmintį, dedanti reikšmingas pastangas ginant laisvę. VDU Garbės daktaro regalijos S.Aleksijevič bus įteiktos už svarų indėlį dokumentinės grožinės literatūros, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo srityse, teisingumo vertybių puoselėjimą.“
Viešnagę Lietuvoje S.Aleksijevič pradės Kaune. Rugsėjo 21 dieną rašytojai bus įteiktos VDU garbės daktaro regalijos, o rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 18 val. Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje vyks S.Aleksijevič susitikimas su visuomene.
Šis susitikimas – VDU organizuojamo tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“ naujojo rudens renginių ciklo „Šetenių skaitymai“ dalis.
Pirmoji Šetenių skaitymų dalis rugsėjo 15-ąją kvietė į susitikimą su Ukrainos rašytoju Jurijumi Andruchovyčiumi, kuris atviroje paskaitoje pristatė specialiai šiai progai parašytą esė „Pavergta beprotybė: antipasaulis“.
Rašytojas Ukrainos pasipriešinimo agresijai fone plėtojo Czesławo Miłoszo „Pavergto proto“ įžvalgas. Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
S.Aleksijevič gimė Stanislavo mieste – vėliau pervadintame į Ivano Frankivską – Vakarų Ukrainoje. S.Aleksijevič ypač domėjosi ir rašė apie dramatiškus sovietmečio įvykius ir savosios kartos patirtis – karą Afganistane, Sovietų Sąjungos griūtį, Černobylio katastrofą ir jos padarinius, o pastaraisiais metais išgarsėjo kaip aktyvi Baltarusijos diktatūrinio režimo kritikė. 2000-aisiais dėl politinio persekiojimo rašytoja buvo priversta išvykti iš šalies, vėliau grįžo, tačiau 2020-aisiais numalšinus Baltarusijos revoliuciją vėl paliko tėvynę.
S.Aleksijevič sukūrė savitą dokumentinės literatūros žanrą, kurį vadina „balsų romanu“. Pagrįstas šimtais interviu, jis leidžia iš autentiškų pasisakymų sukurti plačią gyvenimišką ir dvasinę dabarties panoramą.
S.Aleksijevič knygos išverstos į daugiau nei penkiasdešimt kalbų. Lietuviškai pasirodė net penkios jos knygos – „Paskutinieji liudytojai“, „Karo veidas nemoteriškas“, „Laikas iš antrų rankų“, „Černobylio malda“, „Cinko berniukai“. Pagal pastarąsias dvi knygas režisierius Eimuntas Nekrošius sukūrė teatro spektaklį.
