15min pokalbis su T.Sutkaičiu – apie kultūrą regionuose. Ten, kur nėra didžiųjų miestų riboženklių, didelių biudžetų, o vietos kultūros organizacijų bei nevyriausybinio sektoriaus kultūros projektus priversti vertinti ne kultūros bendruomenės atstovai, o savivaldybės administracijos darbuotojai ar politikai. Apie kultūros gaisrus, kurių, kaip degančių padangų, per kelias dienas neužgesinsi.
– Tomai, galbūt ir pradėkim nuo to, kas ir kokia yra kultūra regione? Konkrečiai Alytuje ir Alytaus rajone?
– Daugiausiai tai mėgėjų menas. Regione stiprios etnokultūros tradicijos, todėl daug tokių renginių. Gerai tai, ar blogai? Galbūt nėra blogai, kad palaikomos tradicijos, bet aš matyčiau viską kitaip. Svarbu ne tik išlaikyti tradicijas, bet ir taip pat svarbu jas pritaikyti šiam laikmečiui.
Mes negalime pritraukti daug jaunimo, nes jiems tai atrodo senas, sudulkėjęs rūbas, kuris kabo močiutės spintoje. Reikia naujo postūmio, kaip galime pritaikyti etno palikimą, tradicijas, simboliką šių dienų poreikiams.
Ir tokių pavyzdžių, beje, yra. Pavyzdžiui, kavinė „Šilo kopa“ Merkinėje, kur gali pasijusti tarsi Provanso regione, kur atmosfera kuriama panaudojant tradicinius elementus. Zarasų rajone vyksta festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Esu jo organizacinės komisijos narys. Tai yra šiuolaikinės baltų kultūros festivalis. Tos tradicijos aktualios šiandien, jos išreiškiamos per meną, per įvairias veiklas.
– Ar teikiama daug projektų?
– Mūsų regionas nepasižymi dideliu skaičiumi projektų. Šiemet gavome 49. Palyginimui – Šiaulių regioninės kultūros taryboje jų gauta 144.
Projektai vertinami pagal prioritetus, kurie buvo paskelbti rudenį. Tolygios kultūrinės raidos regionuose programa pradėta įgyvendinti tik praėjusių metų pabaigoje. Ką mes turėjome iki šiol? Didieji miestai koncentravo didžiausią kiekį pinigų ir stipriausius paraiškų teikėjus bei dažniausiai laimėdavo projektus. Su jais konkuruoti sudėtinga.
Kultūros bendruomenė taip pat buvo išreiškusi susirūpinimą dėl regionų atskirties. Tolygios kultūrinės raidos regionuose programa įgyvendina nuo 2018 m. rudens, įsteigtos regioninės kultūros tarybos.
– Minėjote, kad daugiausiai prašo pinigų tradiciniams etnokultūriniams renginiams. Tačiau ne tik? Koks apskritai susidaro vaizdas skaitant teikiamus projektus?
– Šių metų projektų kvietime sulaukėme labai panašaus pobūdžio paraiškų, kaip ir pernai. Labai nedaug sulaukiame inovatyvių, kažkuo išsiskiriančių projektų.
– Kaip jums atrodo, kodėl?
– Man atrodo, kad kaltas kai kurių pareiškėjų požiūris į pačią kultūrą. Be to, Kultūros taryba tampa tarsi pinigų šaltiniu išlaikyti esamus projektus – kai kuriems pareiškėjams taip atrodo. Pas mus daugelis teikiančių projektus yra biudžetinės įstaigos. Jie yra dotuojami iš savivaldybės biudžeto, surenka lėšų už suteikiamas paslaugas arba yra remiami rėmėjų, tačiau pinigų vis tiek trūksta. O Lietuvos kultūros tarybos pinigai yra tarsi papildomas pinigų šaltinis.
Bet tai nėra taip. Regioninės kultūros tarybos prioritetai yra sukurti norint kryptingai plėtoti kultūrą regione, skatinti tas kultūros ir meno sritis, kurioms trūksta palaikymo.
Pagrindinis prioritetų tikslas – kultūros ir meno pokyčiai regione. Natūralu, kad yra konkursas, o projektai turi derintis prie to, kad matytume pokytį pačiame regione. Jei mes nieko nekeičiame, o tik palaikome, maitiname tas pačias kultūros įstaigas ar nesikeičiančius projektus bei renginius – mes neturime jokio pokyčio kultūroje.
– Kokie yra regioninės kultūros tarybos prioritetai?
– Jų yra trys, ir vienas iš jų – profesionalioji kūryba, scenos menai ir visi kiti su profesionalios kūrybos skatinimu ir sklaida susiję dalykai. Tokių projektų nebuvo daug.
Žinoma, kalbant apie profesionalumą, Pietų Lietuvoje yra, pavyzdžiui, tik vienas profesionalus teatras. Visame Pietų Lietuvos regione profesionalios kultūros ir meno aptiksime ir daugiau, tačiau tai labiau išimtis, nei taisyklė.
Antra vertus, negalime nusisukti ir nuo mėgėjų meno. Bet ir vėl. Kaip pavyzdys, Varėnos rajone yra daug stiprių bendruomeninių iniciatyvų, susibūrimų, kuriuos galima pavadinti „Po liepa“. Žmonės susirenka pabūti kartu, ir tai nėra blogai. Bet ar toks renginys, kuriame suneštinės vaišės ir, pavyzdžiui, Šiškausko koncertas, gali būti remiamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis? Ar tai yra kultūra?
– Atvažiuojantys renginiai – jų yra?
– Yra. Ir Alytaus teatre, ir Alytaus kultūros centre. Vyksta renginiai, įvairios parodos. Kartais žmonės sako, kad nėra čia ką veikti, bet išties yra. Ir nemažai.
Matau kitą problemą: didelę atskirtį tarp biudžetinių įstaigų ir tarp visų nevyriausybinių organizacijų arba pavienių laisvųjų kultūrininkų, menininkų. Pastarieji yra neaktyvūs teikiant projektus. Arba jie tiesiog nepripažįsta, nesitiki būti paremti reikšminga pinigų sumą ir dėl to negaišta laiko. Tai liūdna.
Bet ar toks renginys, kuriame suneštinės vaišės ir, pavyzdžiui, Šiškausko koncertas, gali būti remiamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis?
Pavyzdžiui, yra baras „Feniksas“, kuris buria bendruomenę. Jų suplanuotame renginių cikle skamba daug alternatyvios muzikos, pasirodo jauni atlikėjai. Tai kone vienintelė vieta, kur jie tą gali daryti.
Alytaus teatras, kaip ir daugelis kitų kultūros įstaigų, turi savo renginių repertuarą. Rudenį vyko komedijų festivalis, kuris yra tarptautinis. Tarptautiškumas mūsų regione yra retas reiškinys.
Regioninėje kultūros taryboje vienas iš rodiklių beje taip pat yra tarptautiškumas.
– Kiek kultūros projektams, vyksmui, apskritai visam kultūriniam procesui įtaką daro vietos savivaldybė?
– Kalbant apie savivaldą, kultūra niekada nebuvo didelio dėmesio centre. Šį rudenį buvo susirinkusi kultūros bendruomenė, šiek tiek nustebusi dėl naujųjų kultūros projektų prioritetų, kuriuos paskelbė Alytaus savivaldybės kultūros skyrius.
Seniau į kultūros projektų komisiją buvo įtraukti kultūros bendruomenės nariai. Projektus, kurie finansuojami iš Alytaus savivaldybės biudžeto, vertino ir keletas atstovų iš Alytaus kultūros ir meno tarybos. Tai buvo ir muziejininkai, ir teatro atstovai, ir kiti.
Dabar naujoji valdžia nutarė, kad tų žmonių nereikia, o komisijos sudėtyje, svarstant projektus, užteks ir savivaldybės atstovų bei valstybės tarnautojų.
Visi buvo nustebę, kaip gali politikai vertinti kultūros projektus? Ten parašyta, kad mažiausiai du žmonės turi vertinti projektą. Tai vienas yra iš savivaldybės finansų arba strateginio skyriaus ir antras – kažkoks politikas.
Ar mes grįžtam atgal, ar politikai kontroliuoja ką remti, ko neremti? Centralizuoti, valdyti paramos lėšas, kam skirti ir kam neskirti finansavimą? Kultūros lauko žmonės nustebę ir kartu nuliūdę. Tai turbūt pirmas atvejis Lietuvoje, kuomet mes vėl tarsi grįžtame laiku atgal.
Juk kuriant Alytaus miesto savivaldybės kultūros prioritetus buvo galima pakviesti Lietuvos kultūros tarybos atstovus, kurie būtų suteikę daug vertingos informacijos iš ilgametės patirties tiek dėl pačių prioritetų ir jų realaus veikimo, tiek dėl ataskaitų ar panašiai. Tą buvau siūlęs kelis kartus, bet tai nebuvo niekam reikalinga.
Prioritetai, kuriais vertinami savivaldybės lėšomis finansuojami projektai, buvo patvirtinti be jokio diskutavimo su kultūros bendruomene. Įvyko tik vienas susitikimas, kurio metu į išsakytas Kultūros ir meno tarybos bei Alytaus regiono kultūros tarybos pastabas nebuvo atsižvelgta.
Kultūros bendruomenės susitikime su Alytaus miesto savivaldybės atstovais pasigirdo net siūlymų boikotuoti, neteikti iš viso projektų.
Daug nesuprantamų dalykų. Pavyzdžiui, pagal vertinimo lentelę, yra meninė projekto vertė. Ir keista, jog pagal naujuosius prioritetus ją vertins savivaldybės atstovai ir politikai!
– Jūsų nuomone, galima užauginti žmogų? Kultūros vartotoją? Kūrėją?
– Liūdniausia, kad iš Alytaus didžioji dalis jaunų žmonių išvažiuoja. Tada tas žmogus auga kitur.
Yra ir sugrįžtančių, kuriančių. Aš pats asmeniškai pažįstu žmogų, kuris labai stengiasi ir nori čia kažką sukurti. Tai mergina, kuri baigė kūrybinių industrijų studijas Kaune.
Mes kartu buvome Alytaus menų inkubatoriuje, sakėm, gal kokią parodą padarom, projektą pateikiam. Bet susidūrėm su savininko nenoru atverti duris bendruomenei. Menininkas arba kultūros žmogus nori būti įvertinas, pamatytas, pripažintas. Jei jis, dažnai susidurdamas su įvairiomis kliūtimis, tai apeina ir palieka. Kaip kurie stiprūs menininkai ir išvažiavę, palikę gimtąjį miestą, neradę čia savo vietos.
Čia reikia kovoti dėl pripažinimo, bet kartais nesinori to daryti, todėl ieškai, kur ir kam tu esi labiau reikalingas.
– Užsiminėte apie Menų inkubatorių, kur nelaukiami menininkai.
– Taip, Alytuje yra įkurtas Menų inkubatorius, kuris buvo įsteigtas jaunųjų menininkų paramai. Bet jis nuo pat pradžių buvo statomas kaip viešbutis. Ir jis veikia kaip viešbutis. Galit užsisakyti.
Ten buvo didelė, berods, dviejų milijonų eurų vertės parama. O dabar veikia viešbutis. Ir nieko, tyla. Alytus mažas miestas, o kultūros bendruomenė yra nedidelė. Jeigu kažkas ten vyktų – visi ten eitų.
– Kalbant apie miesto savivaldybės prioritetus kultūros projektams, kokie jie?
– Pavyzdžiui, vienas iš prioritetų rodiklių, kuris atrodo keistai – lovadienių skaičius. Kultūros projektams jų nustatyta 70. Kultūros bendruomenė stebisi: kaip jūs lovadieniais matuojate? Kas su kuo permiegojo? Tuo daugiau kultūros?
– Kas tai yra?
– Išeitų taip, kad kai vyksta didelis renginys ir renginio metu miesto arba rajono viešbučiuose apsistoja didesnis skaičius turistų, tai ir yra lovadieniai. Neva padaugėjo į miestą atvykstančių svečių, turistų. Bet kas žinos, ar jie atvyko į renginį? Ir ar tai yra rodiklis, pridėsiantis projektui vertės?
Kuo labiau grįžtam atgal, tuo labiau egzistuoja atskirtis tarp oficialiųjų duomenų ir dokumentų, kuriuos reikia pateikti su projektu, ir tarp įprastinės praktikos. Susitikimo su kultūros bendruomene metu buvo savivaldybės atstovai leido suprasti: teikit teikit, o gal laimėsit; mes vertinsim kaip vertinom, o prioritetai tik šiaip, nes taip reikia.
Tai kam pirmenybė: ar dokumentui, ar tai įprastinei praktikai? Žaidžiamas dvigubas žaidimas. Čia kalbu būtent apie Alytaus miesto savivaldybę.
Rajonas yra kultūrinio komunizmo ir centralizuotos kultūros pavyzdys.
– Alytuje yra ne tik miesto, tačiau ir rajono savivaldybė. Kokia situacija rajone?
– Rajonas yra kultūrinio komunizmo ir centralizuotos kultūros pavyzdys. Anksčiau rajone buvo kultūros centrai, o dabar yra tik kultūros centro skyriai.
Alytaus rajono kultūros centras yra įsteigtas rajono savivaldybėje. Visi rajono skyriai pavaldūs jam. Viskas centralizuota, viskas pajungta vienai kultūros iniciatyvas vizuojančiai vadovei – apie kokią kultūros įvairovę ir kokybę mes galime kalbėti? Čia liūdniausia situacija, kad iš Alytaus rajono pirmame projektų kvietime mes nesulaukėme nė vieno projekto. Ką rašyti ir ko nerašyti gali būti pasakyta.
Labai liūdnos gaidos iš rajono girdisi, viskas yra sprendžiama pagal lojalumo liniją. Stengiamasi viską koncentruoti vienose rankose.
– O kultūros renginiai rajonuose? Tarkim, Kauno rajone yra ne viena bendruomenė, kultūros centrai, darantys tikrai puikius projektus, juose yra ir tarptautiškumo. Jų atsigavimą iš dalies lėmė ir tai, kad Kaunas, kartu su Kauno rajonu, 2022 metais taps Europos kultūros sostine. O kaip pas jus?
– Bendrąja prasme tai liūdesio projektai. Yra ir tikrai stiprių projektų, bet tokių vienetai. Dažnai matome, jog kultūra regione suprantama kaip masių kultūra. Užtenka duonos ir žaidimų – mugės ir maisto, vietinės kapelos. Tai jau bus kultūra. Kartais atvažiuoja populiariosios kultūros žvaigždės, ant kurių ir laikosi tariama kultūra.
– Kalbate apie ne pirmojo ryškumo Lietuvos estrados atlikėjus?
– Taip. Liūdniausia, kad atokiau nuo kultūros gyvenantis žmogus pagal tai ir sprendžia, kad tai yra kultūra.
Kartais kalbam apie laiką. Kad jis eina, kad vyksta pokyčiai, kad daugelis dalykų keičiasi. Taip, mes tikrai daug kalbam apie laiką. Bet laikas eina, o niekas nesikeičia.
Alytaus miesto savivaldybė: projekto meninę vertę vertina dalyviai ir žiūrovai
Klausimus, kuriuos kelia T.Sutkaitis, 15min pateikė ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Neringai Rinkevičiūtei.
– Alytuje šį rudenį buvo susirinkusi kultūros bendruomenė, kuri šiek tiek nustebo dėl naujųjų kultūros projektų prioritetų, kuriuos paskelbė Alytaus savivaldybės kultūros skyrius. Ar tiesa, kad vienas iš vertinimo kriterijų yra „lovadienis“ (t.y. atvykstančių turistų/svečių skaičius). Kodėl tai buvo įvardinta kaip iš vienas iš prioritetų?
– Norėtume akcentuoti, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-10-31 sprendimu Nr. T-321 patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės projektinės iniciatyvos „Tau, Alytau“ atrankos ir finansavimo aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato biudžeto lėšomis finansuojamų kultūros, sporto, švietimo, jaunimo sričių projektų paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus ir skirtas lėšas tvarką.
Naujasis tvarkos aprašas optimizuoja įvairių sričių (kultūros, sporto, švietimo, jaunimo) projektų atrankos ir finansavimo reglamentavimą. Tvarkos aprašo III skyriuje nurodyta, kad projektai, finansuojami pagal atitinkamus prioritetus, turi prisidėti prie bent vieno Alytaus miesto savivaldybės strateginio veiklos plano Savivaldybės veiklos programos rezultatų (tikslo) ir prie bent vieno ar kelių Alytaus miesto savivaldybės strateginio veiklos plano Savivaldybės veiklos programos produktų (uždavinio, priemonės) pasiekimo rodiklių.
Tvarkos apraše įvardinti rodikliai atitinka 2020–2022 m. strateginio veiklos plano Savivaldybės veiklos programos 26.01.01.09 priemonės „Finansuoti projektinės iniciatyvos „Tau Alytau“ projektus“ priemonės rodiklius.
Jūsų minimas „lovadienis“ nėra nei vertinimo kriterijus, nei prioritetas. Tvarkos apraše „nakvynių skaičius“ nurodytas, kaip vienas iš Alytaus miesto savivaldybės strateginio veiklos plano Savivaldybės veiklos programos rezultatų pasiekimo rodiklių, prie kurių bent vieno turi prisidėti finansuojami projektai.
– Kokie yra Alytaus miesto savivaldybės lėšomis finansuojamų kultūros projektų prioritetai? Kas juos nustatė? Ar dėl jų konsultavotės su Lietuvos kultūros taryba, jei taip – konkrečiai su kuo? Ar konsultavotės, tarėtės su Alytaus kultūros bendruomenėmis, įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis?
– Iniciatyvos „Tau, Alytau“ kultūros srities prioritetas – įtraukios kultūros skatinimas. Orientacinės remtinos veiklos: etninės kultūros ir tautinio tapatumo skatinimas; renginiai, aktualizuojantys Alytaus miesto identiteto formavimą; kita veikla, siekianti numatytų rodiklių. Taigi, galimų veiklų spektras labai platus.
Prioritetas patvirtintas jau minėtu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-10-31 sprendimu Nr. T-321. Toks prioritetas pasirinktas apibendrinus Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus kartu su Alytaus kultūros ir meno tarybos, Regioninės kultūros tarybos atstovais išdiskutuotus pasiūlymus. Tai – miesto kultūros paveldo išsaugojimas, etninės kultūros aktualizavimas ir kultūrinio turizmo skatinimas; įvairios novatoriškos iniciatyvos, profesionalios kūrybos skatinimas ir sklaida.
Rengiant naująjį tvarkos aprašą, siekta optimizuoti ir sujungti įvairių sričių (kultūros, sporto, švietimo, jaunimo) projektų atrankos ir finansavimo reglamentavimą, kiekvienai sričiai buvo įvardyta po vieną prioritetą.
– Kiek kultūros projektų 2019 metais buvo remta Alytaus miesto savivaldybės lėšomis? Kokia suma? Kiek paraiškų sulaukėte? Kiek paraiškų gauta 2020 metams?
– 2019 metais finansavimui buvo atrinkti 25 kultūros srities projektai iš 28 pateiktų paraiškų, viso kultūros projektams buvo skirta 120 tūkst. Eur. 2020 m projektų paraiškas buvo galima teikti iki 2019 12 16. Iki nurodyto laiko kultūros sričiai pateikta 26 paraiškos.
– Seniau Alytuje į kultūros projektų komisiją buvo įtraukti kultūros bendruomenės nariai. Projektus, kurie finansuojami iš Alytaus savivaldybės biudžeto, vertino ir keletas atstovų iš Alytaus kultūros ir meno tarybos. Tai buvo ir muziejininkai, ir teatro atstovai, ir kiti. Dabar nutarta, kad tų žmonių nereikia, o komisijos sudėtyje, svarstant projektus, užteks ir savivaldybės atstovų, valstybės tarnautojų, politikų. Kas konkrečiai vertina kultūros projektus, kurie finansuojami savivaldybės lėšomis? Kas nustato jų meninę vertę?
– Visų sričių (kultūros, sporto, švietimo, jaunimo) projektų tinkamumo finansuoti vertinimą kokybės ir naudos atžvilgiu atliks komisija, sudaryta iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių, kurie yra išrinkti miestiečių, bei administracijos darbuotojų, turinčių projektų vadybos profesionalų (PMP) sertifikatus ir ilgalaikę patirtį projektų rengimo ir įgyvendinimo srityje.
Kadangi Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019-10-31 sprendimu Nr. T-321 patvirtintos iniciatyvos „Tau Alytau“ finansavimo tvarkos apraše (aprašo VII skyrius) labai detaliai ir aiškiai aprašytos projektų vertinimo procedūros ir kriterijai, vertintojai neturės galimybių interpretacijoms ir subjektyvumui. Kiekvieno projekto meninę vertę vertina projekto dalyviai ir žiūrovai.
Menų inkubatoriaus vadovas J.Balčius: nuolat yra eksponuojama vienokia ar kitokia paroda
15min kreipėsi į Menų inkubatoriaus vadovą Joną Balčių bei prašė atsakyti, kokie meniniai projektai buvo vykdomi 2019 metais ir kiek menininkų rezidencijų vyko. Ar buvo atvejų, kada kreipęsi menininkai, norėdami surengti parodas, nebuvo priimti?
Asociacijos Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ vadovas Jonas Balčius:
„Menų inkubatorius savo veiklą pradėjo 2015 metų pabaigoje. „Menų pirtis“ įkurta tik pasinaudojant ES programos „Asistentas 2“ paramos lėšomis. Buvo skirta 95 proc. programos projektui įgyvendinti reikalingų lėšų suma, ir likusi suma – privačios lėšos. Programos pagrindinis tikslas – sukurti palankesnes sąlygas kūrybinių industrijų atstovams užsiimti savo veikla.
Asociacija laikosi nustatytos tvarkos ir pilnai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su miesto bendruomene ir sudaro, ieško būdų patenkinti poreikius visiems besikreipiantiems.
Tokio atvejo, kad būtų atsisakyta įsileisti parodą ar kultūrinį renginį aš nežinau. Pas mus nuolat yra eksponuojama vienokia ar kitokia paroda.
Asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ komercija neužsiima, bet jeigu jūs klausiate, ar tame pastate, kitose patalpose, kurios priklauso kitam juridiniam asmeniui nuosavybės teise vykdoma veikla, tai atsakau, kad taip, vykdoma. Tos kitos komercinės patalpos, kurios priklauso kitam juridiniam asmeniui, nėra priskirtos asociacijos veiklai ir nebuvo finansuota iš ES programos.“
Adresu, kur yra įsikūręs „Dzūkų krašto“ menų inkubatorius – Tilto g. 2 – taip taip veikia pirtys, galima išsinuomoti salę banketams, užsisakyti nakvynę ar masažo paslaugas, čia veikia kavinė. Tiek alytauspirtis.lt, tiek Menų inkubatoriaus kontaktuose yra nurodytas to paties asmens – Jono Balčiaus telefonas.
15min jau anksčiau rašė, kad „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ galėtų tapti vadovėline istorija, kaip „įsisavinami“ ES pinigai.
