Vokiečiai gaudė kiekvieną žodį, kai lietuvių poetas su humoru ir puikiai atpažįstamu lietuvišku akcentu angliškai pasakojo, kaip bijojo A.Achmatovos įvertinimo, kaip važiavo susitikti su B.Pasternaku, kai jis atsisakė Nobelio premijos, nors jam visai nepatiko jo žymusis romanas Daktaras Živago, pasakojo apie vakarus su J.Brodskiu ir draugystę su Č.Milošu. Dvi valandas trukusio susitikimo metu T.Venclova pasakojo apie Lietuvą, jos istoriją, apie sovietmetį ir savo išvykimą į vakarus. Jis skaitė eiles lietuviškai, kurias čia pat vertėjas perskaitydavo išverstas į vokiečių kalbą.
Ką tik pasirodžiusiame 650 puslapių apimties romane „Die Magnetische Norden“ poetė ir vertėja Ellen Hinsey kalbina T.Venclovą (iš anglų kalbos išvertė Claudia Sinnig). Knygoje taip ir pateikta informacija – išsamių klausimų ir apgalvotų atsakymų forma. Jiedu susipažino Šveicarijoje, rašytojų rezidencijoje 2005-aisiais.
Po kelių metų pažinties poetei jo biografija pasirodė tokia įdomi, kad jai kilo mintis padaryti ilgą ilgą interviu su gerai visame pasaulyje žinomu lietuviu poetu apie jo gyvenimą šiapus ir anapus geležinės užtvaros. Jie dvejus metus bendravo laiškais. Ji tuo metu gyveno Paryžiuje, T.Venclova – JAV, abu bendravo neskubėdami, apgalvodami, pasigilindami į kai kurias istorines peripetijas, daug dėmesio skirdami kūrybai ir poezijai. Pasak jos, ji nuo pat pradžių žinojusi, kad toks interviu niekada negalėtų atsidurti laikraštyje.
Nors knyga parašyta angliškai, tačiau Vokietijoje gerai žinoma leidykla „Surkamp“ pirmieji pasiūlė ją savo skaitytojams. (JAV knyga turi pasirodyti netrukus). Ir galbūt visai neatsitiktinai knyga, kurią E.Hinsey baigė rašyti Berlyne prieš dvejus metus, buvo čia oficialiai pristatyta visuomenei. Renginyje susirinkę vyresnio amžiaus žmonės – poeto arba jo žymiųjų draugų gerbėjai – turėjo paruošę nemažai klausimų.
Paklaustas, kaip reagavo į žinią apie Stalino mirtį, T.Venclova atsakė, kad jam tuo metu buvo 16 metų ir jis verkęs kartu su visais, nes paveiktas propagandos, gailėjo žmogaus, laimėjusio karą. Jo tėvas, garsus partinis funkcionierius ir tarybinis poetas Antanas Venclova – išliko ramus. Sūnus maištauti prieš tėvą ir sistemą pradėjo po trejų metų, būdamas 19. Tada jo pažiūros radikaliai pasikeitė ir jis ėmęs aštriai pasisakyti prieš žodžio laisvės suvaržymus. T.Venclovą gyvenimas buvo nubloškęs į Rusiją, kur jis susipažino su daugeliu žymiųjų rašytojų ir disidentų. Jis buvo vienas iš Helsinkio grupės įkūrėjų, o dėl savo per aktyvios politinės veiklos buvo paprašytas palikti šalį.
Paklaustas, kaip vertina dabartinę situaciją Europoje, rašytojas optimizmu netryško. Jis sakė, kad nuotaikos Europoje smarkiai primena tas, vyravusias prieš prasidedant antrajam pasauliniam karui. Jis išdidžiai pasakė už D.Trumpą nebalsavęs ir nieko gero iš jo prezidentavimo nesitikintis. Pasak T.Venclovos, jis, kaip rašytojas, negali daug padaryti, kad pakeistų situaciją, tačiau jo tikslas apie galimas grėsmes kalbėti garsiai.
Tomas Venclova Lietuvos kūrybininkų yra vertinamas dviprasmiškai, kai kurie rašytojai jį vadina arogantišku, jiems nepatinka T.Venclovos atvirai sakoma kritika tėvynei ir jos žmonėms. Ypač daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų sulaukė prieš septynis metus pasirodžiusi jo esė „Aš dūstu“. Tačiau Europoje ir anapus Atlanto jo vardas labai gerai žinomas ir dažnai tai – Rytų Europos intelektualo sinonimas. Todėl leidykla Surkamp, išleisdama jo atsiminimus pradiniu 3000 egzempliorių tiražu, pernelyg nerizikuoja.
„Šį knyga visų pirma – tai nereali gyvenimo istorija, o iš kitos pusės – tai Rytų Europos istorija, tai tuo pačiu ir literatūros istorija, papasakota vieno ryškiausių dvidešimto amžiaus intelektualo, – sakė leidyklos lektorė Katharina Raabe. Pasak jos, tai galima pavadinti ir savotišku Bildungsroman (auklėjamasis romanas), nes knygoje daug vietos skiriama ir jo santykiams su tėvu bei jo paties požiūrio formavimuisi.
„Tai intymūs, bet kartu ir universalūs klausimai ir atsakymai, rūpimi bet kuriam intelektualiam žmogui, o ypač tam, kuriam įdomi dvidešimto amžiaus Europos istorija. Ši istorija papasakoja šmaikščiai ir originaliai, tad malonumą patirs ir iki šiol poeto nepažinoję skaitytojai“, – sakė ji.
Knyga „Die Magnetische Norden“ bus viena pagrindinių gerai žinomos leidyklos Surkamp naujienų, pristatomų kovo 23–26 dienomis vyksiančioje Leipcigo knygų mugėje, numatyti net penki renginiai su autoriumi. Be jokios abejonės, tai taps ir viena patraukliausių knygų ir Lietuvos stende, kuri šiemet mugėje dalyvauja ypatingojo svečio teisėmis.
Tomas Venclova gimė 1937 rugsėjo 11 d. Klaipėdoje, jis yra poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, publicistas. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, čia dirbo Istorijos fakultete. Šiuo metu – Yale’io universiteto slavų literatūros profesorius, gyvena ir dirba New Havene (JAV). T.Venclova taip pat yra Liublino universiteto garbės daktaras, Lietuvos Helsinkio grupės narys. Jo kūryba versta į anglų, vengrų, lenkų, čekų, rusų, slovėnų, vokiečių ir kt. Kalbas. 2000 m. T.Venclovai paskirta Lietuvos nacionalinė premija
Pasak T.Venclovos, lietuviškai knygą „Įmagnetintoji šiaurė“ turėtų pasirodyti šių metų antroje pusėje. Ją verčia ir žada išleisti leidykla Apostrofa.
